Sekite 15min Google
Tai lėmė ne vien rinkos poreikiai – svarbiausi Naujamiestyje visada buvo žmonės, kurie pirmieji patikėjo, kad šis rajonas galėtų būti kitoks. Rugsėjo 1-ąją „Demolofte“ atidaroma meninė paroda, kurioje urbanistinėse fotografijose užfiksuoti būtent šio rajono veidą kuriantys žmonės: Rita Latvytė, batsiuvys Stasys, Dalia Mauricaitė-Kalinauskienė, fotografas Dainius Ščiuka bei „Citus“ įkūrėjas Mindaugas Vanagas.
Radinys ant salotų – nustebino
Naujamiesčio charakterį šiandien formuoja skirtingų detalių visuma. O rajono pulsą geriausiai galima pajusti per žmones, kurie čia metų metus dirba ar kuria naujas iniciatyvas.
Vienas pavyzdžių – Naugarduko turgaus įkūrėja Rita Latvytė. Prieš šešerius metus jos sumanymas į vieną erdvę suburti šalies ūkininkus bei Naujamiesčio gyventojus prasidėjo nuo apleistos krepšinio aikštelės Vytenio ir Vivulskio gatvių sankryžoje. R. Latvytė norėjo vietos, kur sekmadieniais kvepėtų šviežiomis daržovėmis ir būtų galima sutikti kaimynus.
Tačiau kelias iki realybės reikalavo kantrybės. Pirmaisiais sekmadieniais turguje stovėdavo vos keli prekiautojai, o persikėlus į didesnę erdvę, ateidavę trys pardavėjai joje tiesiog paskęsdavo. Žmonės klausdavo: „Kam čia eiti, jei nieko nėra?“
„Nutariau nesustoti. Kalbinau ūkininkus, ieškojau naujų prekiautojų ir rūpinausi, kad turgus vyktų reguliariai. Po truputį atsirado daugiau pardavėjų ir nuolatinių pirkėjų. Viskam – savas laikas“, – sako R. Latvytė.
Šiandien Naugarduko turgus tapo svarbiu rajono gyvenimo ženklu. „Šios idėjos transformaciją man geriausiai atspindi viena istorija. Sykį žmonės ant turguje nusipirktų salotų lapų rado vikšrą. Kitą savaitę pirkėjai grįžo ir papasakojo tam pačiam ūkininkui, kad iš jo jau išaugino drugelį“, – šypsosi turgaus įkūrėja.
Kitą Naujamiesčio pusę atskleidžia batsiuvys Stasys. Jo dirbtuvės įsikūrusios lofto pusrūsyje: ant durų – tik kodinė spyna, nėra jokios iškabos ar vitrinos. Praeivis vargu ar suprastų, kad čia jau maždaug tris dešimtmečius taisomi batai.
Nors šiuolaikinis verslas siekia būti ryškiai matomas socialiniuose tinkluose, Stasio dirbtuvės veikia pagal kitą logiką. Klientai čia ateina pagal rekomendacijas, sklindančias iš lūpų į lūpas, o kokybiškas darbas ir per kelis dešimtmečius sukaupta patirtis tapo geriausia batsiuvio reklama. Stasys žinomas todėl, kad visada kūrė artimą, žmogišką santykį.
Rajonas tapo prestižiniu
Visai kitokį rajono pokytį įkūnija „Demolofto“ įkūrėja Dalia Mauricaitė-Kalinauskienė. Istorinėje gamyklinėje erdvėje ji sukūrė vietą, sujungiančią gastronomiją, dizainą ir kultūrą.
„Turėjau viziją vietos, kuri suvestų žmones, norinčius kurti gyvenimą, o ne problemas. Rajonui reikėjo erdvės, kur prie vieno stalo būtų dalijamasi ne tik desertais, bet ir įkvėpimu“, – apie „Demolofto“ idėją pasakoja ji.
Žmonių vaidmenį Naujamiesčio transformacijoje išskiria ir būsto plėtros bendrovės „Citus“ vadovas Šarūnas Tarutis. Jo teigimu, prieš 15 metų rajonas asocijuodavosi tik su pramonine praeitimi, o naujų statybų čia beveik nebuvo.
Lūžis įvyko, kai teritoriją šalia Senamiesčio atrado jaunimas ir verslai. Prasidėjo pirmoji Vilniaus loftų transformacija, gamyklos buvo prikeltos naujam gyvenimui. „Naujamiestis šiandien jau yra vienas prestižiškiausių sostinės rajonų su itin ryškiu, lengvai atpažįstamu charakteriu“, – pastebi Š. Tarutis.
Pasak jo, didžiausiu šio pokyčio varikliu išlieka patys gyventojai. „Šiandien rajono patrauklumą lemia skirtingų sluoksnių sinergija. Istorinį pagrindą papildo stipri bendruomenė, kūrybinės industrijos, restoranai ir didžiosios technologijų įmonės. Be to, čia susitinka labai skirtinga architektūra – nuo medinio paveldo iki naujų gyvenamųjų projektų“, – dalijasi pašnekovas.
Kartu, jo teigimu, keičiasi ir žmonės, kurie renkasi šią vietą. Anot Š. Taručio, prieš dešimtmetį čia kūrėsi jauni žmonės, įsigiję pirmuosius nedidelius būstus ar loftus. Dabar jie jau išaugo šiuos namus, kuria šeimas ir tame pačiame rajone ieško erdvesnių, kokybiškesnių būstų.
„Augant gyventojų poreikiams, keičiasi ir lūkesčiai NT projektams. Svarbesni tampa kokybiški daugiabučiai, privačios terasos, uždaros vaikų žaidimų aikštelės bei požeminės automobilių stovėjimo vietos. Žmonės, pažinę Naujamiestį, nenori iš jo išsikelti, nes vertina ranka pasiekiamą centro infrastruktūrą“, – pažymi pašnekovas.
„Naujamiesčio pirkėjas, – tęsia jis, – ieško galimybės būti įvykių sūkuryje, bet kartu turėti patogią kasdienybę. Tai atitinka vadinamąją 15 minučių miesto koncepciją, kai rytinė kava, darželis, darbas ir kultūra yra pasiekiami neišvykstant iš savo rajono.“
Turi svarbią idėją
Toks žmonių ir miesto santykis paskatino „Citus“ Naujamiestyje kurti naująjį gyvenamąjį projektą „ARTì“. Jame nuspręsta meną integruoti į kasdienę gyventojų aplinką – bendrosiose erdvėse planuojami Lietuvos menininkų kūriniai, veidrodžių ir šviesos instaliacijos, o privačiame kieme kuriama erdvė poilsiui, sportui bei bendrystei.
Dviem etapais vystomame projekte iš viso numatyta 290 A++ klasės būstų. Tuo metu pagrindinė „ARTì“ idėja – kurti ne tik gyvenamąją vietą, bet ir estetišką aplinką, natūraliai įsiliejančią į savitą Naujamiesčio charakterį.
„Šiandien, rengdamas naujus projektus, pats ne tik įvertinu esamą inžineriją ir prisijungimo galimybes, bet ir didelį dėmesį skiriu pačiai vietai – kam ji gali patikti, ką joje galima sukurti ir kaip jausis žmonės, kurie ten gyvens. Todėl man labai svarbus pats vietos jausmas. Kai svarstome pirkti sklypą, visada pats ten nuvažiuoju – ir ne vieną kartą. Nuvažiuoju dieną, vakare, savaitgalį, darbo dieną. Taip ir Naujamiesčio projektas „ARTì“ gimė iš jausmo, jog šiame rajone gyvena žmonės, kurie juda su miesto ritmu. Naujamiestis turi savitą kūrybinę energiją. Mūsų tikslas – suteikia erdvę plėsti tam, kas jau gyva“, – sako „Citus“ įkūrėjas M. Vanagas.
„Naujamiestis, – antrina Š. Tarutis, – niekada nebuvo tik apie plytas ar betoną – jis visada buvo apie žmones ir jų kuriamą atmosferą. Būtent todėl, plėtodami „ARTì“, negalėjome elgtis kitaip. Mūsų tikslas buvo ne tiesiog pastatyti dar vieną gyvenamąjį kvartalą, o sukurti namus, kurie natūraliai įsilietų į šio rajono audinį, jį papildytų ir estetine prasme netgi pagražintų.“
Todėl, jo teigimu, projektas skirtas tiems, kurie ieško autentiškumo, išskirtinio dizaino ir meninės rankos prisilietimo. „Manome, kad toks ir yra tikrasis Naujamiesčio gyventojas – smalsus, estetiškas, vertinantis architektūrinį gylį. Kalbėdami per žmonių istorijas, mes pagerbiame rajono dvasią ir kuriame erdvę, kurioje pastatas tampa ne svetimkūniu, o natūraliu miesto kultūros tęsiniu“, – reziumuoja Š. Tarutis.
