Sekite 15min Google
Pastarojo meto perspėjimo signalai išryškino klausimą, kuris iki šiol lieka iki galo neišspręstas. Nemaža dalis daugiabučiuose įrengtų priedangų yra rūsiuose, požeminėse automobilių stovėjimo aikštelėse ar kitose bendrojo naudojimo patalpose. Kasdien šios patalpos pagrįstai laikomos užrakintos – dėl gyventojų, turto ir pastato saugumo. Tačiau ekstremaliosios situacijos metu tos pačios durys gali tapti kliūtimi žmonėms, bandantiems kuo greičiau pasiekti priedangą.
Būsto rūmai siūlo vieną praktiškiausių sprendimų – nuotolinio arba centralizuoto durų atrakinimo sistemas, kurios, gavus civilinės saugos perspėjimo signalą ar kitą nustatytą komandą, automatiškai atvertų patekimo į priedangą maršrutą. Įprastu metu durys ir toliau liktų užrakintos.
„Priedanga neturi būti saugi vieta tik dokumentuose. Jeigu žmogus pavojaus metu prieina prie jam nurodytos priedangos, tačiau negali į ją patekti, nes durys užrakintos, vadinasi, turime ne teorinę, o labai konkrečią gyventojų saugumo problemą. Tokiais atvejais negalime tikėtis, kad kažkas suspės atvažiuoti su raktu ar prisimins kodą. Sistema turi veikti tada, kai kiekviena minutė yra svarbi“, – sako Būsto rūmų prezidentas Algis Čaplikas.
Gyventojų saugumas neturėtų priklausyti nuo to, ar pavyks surengti balsavimą
Šiuo metu praktikoje kyla ir kita problema – nėra vienareikšmiško atsakymo, kaip daugiabučio administratorius ar bendrija turėtų vertinti tokių sistemų įrengimą.
Atskirose savivaldybėse nuotolinio atrakinimo priemonės gali būti vertinamos kaip bendrojo naudojimo objektų pagerinimas, kuriam reikėtų butų ir kitų patalpų savininkų daugumos pritarimo. Būsto rūmų vertinimu, toks požiūris gali ne tik sukelti teisinį neapibrėžtumą administratoriams, bet ir gerokai užvilkinti gyventojų saugumui svarbių priemonių įgyvendinimą.
Daugiabučiuose sprendimų priėmimas neretai užtrunka mėnesius: neįvyksta susirinkimai dėl kvorumo, tenka kartoti balsavimus, vėliau organizuoti pirkimus ir rangovų atranką. Civilinės saugos atveju tokia tvarka tampa ypač problemiška – priedanga turi veikti ne po kelių mėnesių, o tą minutę, kai jos prireikia.
Todėl Būsto rūmai siūlo aiškiai nustatyti, kad tais atvejais, kai techninės priemonės yra būtinos realiam patekimui į priedangą užtikrinti, jos būtų laikomos privalomųjų saugos reikalavimų įgyvendinimu, o ne gyventojų pasirinkimu pagerinti bendrąjį turtą.
„Jeigu valstybė nustato, kad konkrečioje vietoje turi būti žmonėms skirta priedanga, turime užtikrinti ir galimybę į ją patekti. Gyventojų saugumas negali priklausyti nuo to, ar name pavyko surinkti balsų daugumą techninei saugos priemonei įrengti“, – pabrėžia A. Čaplikas.
Kas turėtų už tai mokėti?
Būsto rūmai ministerijų taip pat prašo aiškiai atsakyti į finansavimo klausimą.
Asociacijos siūlymu, jeigu nuotolinio atrakinimo sistemos būtų pripažintos privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo dalimi, jų įrengimo išlaidos galėtų būti dengiamos iš daugiabučio namo kaupiamųjų lėšų. Jeigu jų nepakaktų, išlaidos galėtų būti priskiriamos savininkams kaip privalomiesiems darbams atlikti reikalingos išlaidos.
Tai leistų administratoriams ir bendrijoms įgyvendinti būtinas priemones nelaukiant ilgų procedūrų ir kartu užtikrintų vienodą praktiką visoje Lietuvoje.
Prašo vienos taisyklės visai Lietuvai
Kreipimesi į Aplinkos ir Vidaus reikalų ministerijas Būsto rūmai prašo atsakyti į penkis esminius klausimus: ar valstybės nustatyti priedangų reikalavimai reiškia pareigą užtikrinti realų ir neatidėliotiną patekimą į jas; ar centralizuotas atrakinimas gali būti laikomas civilinės saugos priemone; ar tokiems darbams turi būti reikalingas gyventojų balsavimas; kaip jie turėtų būti finansuojami ir ar visai Lietuvai turėtų būti parengtos vienodos metodinės taisyklės.
Būsto rūmų teigimu, ypač svarbu išvengti situacijos, kai tas pats civilinės saugos klausimas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ar mažesnėje savivaldybėje būtų sprendžiamas skirtingai.
Todėl ministerijoms siūloma parengti bendras rekomendacijas savivaldybėms, daugiabučių administratoriams ir bendrijoms, o nustačius reguliavimo spragas – inicijuoti teisės aktų pakeitimus, aiškiai apibrėžiančius priedangų prieinamumo priemones, atsakomybes ir jų finansavimą.
„Kalbėdami apie civilinę saugą turime vertinti ne tai, ar reikalavimas formaliai įvykdytas, o tai, kas atsitiks realios grėsmės metu. Žmogui turi būti aišku, kur eiti, o atėjus prie priedangos durys turi būti atidaromos. Priedanga, į kurią negalima patekti, savo funkcijos neatlieka“, – sako Būsto rūmų prezidentas.
Būsto rūmai nurodo esantys pasirengę institucijoms pateikti praktinius daugiabučių administratorių pavyzdžius ir dalyvauti tarpžinybinėje diskusijoje, kad būtų rastas visoje šalyje vienodai veikiantis sprendimas.