„Pirkėjai aktyviai svarsto skirtingus būsto tipus ir renkasi pagal savo gyvenimo būdą bei finansines galimybes“, – sako Jonas Šnioka, „Domoplius.lt“ pardavimų vadovas.
Pasak jo, už mažesnės kvadratūros buto kainą mieste dažnai galima įsigyti didesnio ploto namą ar kotedžą priemiestyje. Toks pasirinkimas ypač populiarus tarp šeimų, kurioms svarbus nuosavas kiemas ir daugiau erdvės.
„Pastebime, kad šeimos vis dažniau vertina galimybę turėti daugiau erdvės už panašią ar net mažesnę kainą nei mieste. Tai vienas iš pagrindinių veiksnių, skatinančių plėtrą priemiesčiuose“, – priduria J.Šnioka.
Butų plotas mažėja
Tiek bendroje pasiūloje, tiek naujos statybos segmente dominuoja 45-80 kv. m butai. Mažesni nei 45 kv. m butai sudaro apie trečdalį pasiūlos ir dažniau orientuoti į investicinę ar nuomos rinką, ypač didmiesčiuose. Iki 20 kv. m mikrobūstai dažniausiai įsigyjami investicijai ar gyventi vienam asmeniui.
Nors bendras būsto plotas šiek tiek mažėja, kambarių skaičius išlieka panašus – plėtotojai projektuoja kompaktiškesnius, efektyviau suplanuotus būstus.
„Nekilnojamojo turto kainoms augant, mažesnis plotas leidžia išlaikyti patrauklesnę galutinę būsto kainą pirkėjui, o plėtotojams – efektyviau išnaudoti projektų potencialą“, – teigia „Domoplius.lt“ atstovas.
Populiariausiu segmentu išlieka dviejų kambarių butai, kurie yra optimalus pasirinkimas tiek pirmą būstą perkančiam gyventojui, tiek jaunai šeimai.
Namų segmente naujos statybos projektai dažniausiai būna nuo 80 iki 150 kv. m, o populiariausi yra 80–100 kv. m ploto namai.
„Iki 80 kv. m ploto namai sudaro apie trečdalį visos pasiūlos ir išlieka patrauklūs dėl mažesnių kaštų bei efektyviai išnaudojamo ploto. Didesni, senesnės statybos namai neretai įsigyjami investicijai – juos siekiama suskaidyti į atskirus butus ir nuomoti“, – aiškina J.Šnioka.
Įrengtas ar su daline apdaila?
Energinio naudingumo klasė pastaraisiais metais tapo svarbesniu kriterijumi, ypač naujos statybos segmente, kur tai jau beveik privalomas kokybės rodiklis. Vis dėlto, renkantis būstą, svarbiausiais kriterijais dažniausiai išlieka kaina ir vieta, o energinė klasė yra papildomas argumentas lyginant panašius objektus.
Bendroje rinkos pasiūloje aiškiai dominuoja įrengti būstai – jie sudaro apie 74 proc. visų parduodamų objektų. Dalinės apdailos būstai sudaro apie 16 proc., likusi dalis – remontuotini ar dar statomi objektai. J.Šniokos teigimu, tai rodo, kad antrinėje rinkoje pirkėjai dažniau renkasi jau įrengtą būstą, į kurį gali iš karto įsikelti ir išvengti papildomų įrengimo darbų. Tačiau naujos statybos segmente (nuo 2022 m.) situacija kitokia – visiškai įrengti sudaro tik apie 45 proc. parduodamų būstų.
„Dalinė apdaila Lietuvoje išlieka pirminės rinkos standartu. Pirkėjai dažnai net neturi alternatyvos ir renkasi iš to, ką siūlo plėtotojai. Vis dėlto svarbu vertinti ne tik kvadratinio metro kainą, bet ir galutinę būsto įrengimo sąmatą“, – pažymi J.Šnioka.
Būsto įrengimui – ir vartojimo paskola
Kadangi daugiau nei pusė naujos statybos būstų parduodami su daline apdaila, daliai pirkėjų aktualus tampa papildomas finansavimas įrengimo darbams. Tokiais atvejais svarstoma ne tik būsto paskola, bet ir vartojimo kreditas būsto įrengimui.
„Praktikoje matome, kad klientai vis dažniau planuoja ne tik būsto įsigijimo kainą, bet ir atskirą biudžetą įrengimui. Būsto įrengimas, remontas ar buitinės technikos įsigijimas yra tarp trijų dažniausiai pasirenkamų vartojimo kreditų paskirčių Lietuvoje. Paskola gali būti pasirenkama tų, kurie nori darbus atlikti greičiau ir įsikurti individualius poreikius atitinkančiuose namuose“, – sako „GF banko“ Pardavimų departamento direktorius Skirmantas Ketvirtis.
Vartojimo kreditas imamas ne tik būsto įrengimui, bet ir konkretiems namų komforto sprendimams, pavyzdžiui, rekuperacinės arba oro kondicionavimo sistemoms įrengti. Šios sistemos taip pat dažnai įsirengiamos išsimokėtinai.
„Įrengiant A++ klasės būstą, rekuperatoriaus įrengimas yra vienas svarbiausių etapų. Kokybišką ir kliento poreikius atitinkančią rekuperacinę sistemą galima įsigyti, pasinaudojus lizingu arba paėmus vartojimo paskolą. Pirkimas išsimokėtinai leidžia paskirstyti biudžetą laike ir įsigyti galbūt brangesnį, bet efektyvesnį įrenginį“, – kalba S.Ketvirtis.
„GF banko“ atstovo teigimu, prieš priimant sprendimą dėl vartojimo kredito, reikėtų įsivertinti finansines galimybes ir poreikį, bendrą įrengimo projekto kainą, palyginti skirtingus finansavimo būdus, atkreipti dėmesį į palūkanų normą, sutarties sąlygas ir galimybes paskolą grąžinti anksčiau laiko.
Skirtingi miestai – skirtingi prioritetai
Didmiesčiuose, ypač Vilniuje, ryškesnė mažesnių butų paklausa bei investicinis segmentas. Čia svarbiausi kriterijai yra lokacija, susisiekimas bei išvystyta infrastruktūra. Kurortiniuose miestuose dominuoja antrasis būstas ar investicijai skirti objektai – dalis jų perkami nuomai ar sezoniniam naudojimui.
Regionuose ir priemiesčiuose dažniau vyrauja didesnio ploto namai ar butai. Čia svarbus sklypo dydis, privatumas, artumas gamtai ar vandens telkiniams, tačiau kaina išlieka vienu svarbiausių veiksnių.
„Būsto pasirinkimą pirmiausia lemia gyvenimo būdas. Didmiesčiuose prioritetas teikiamas mobilumui ir investiciniam potencialui, o regionuose – erdvei bei gyvenimo kokybei. Tačiau, nepriklausomai nuo miesto ar segmento, kaina ir vieta išlieka pagrindiniai sprendimą lemiantys kriterijai“, – apibendrina „Domoplius.lt“ atstovas.
