Sekite 15min Google
Lietuvoje daugiabučių techninės priežiūros tarifai perskaičiuojami pagal atnaujintą Aplinkos ministerijos metodiką, įsigaliojusią šių metų balandžio 1 dieną. Naujoji tvarka jau taikoma Vilniuje ir Kaune, o Šiauliuose įsigalios nuo kitų metų pradžios.
Lietuvos Respublikinių Būsto rūmų prezidentas Algis Čaplikas mano, kad šiuos pokyčius pirmiausia reikėtų vertinti ne per papildomų išlaidų, o per ilgalaikės naudos gyventojams prizmę.
„Esame įpratę skaičiuoti, kiek kainuoja namo priežiūra, tačiau gerokai rečiau susimąstome, kiek kainuoja jos trūkumas. Laiku nepastebėtas stogo defektas, nesandari jungtis ar prastėjanti konstrukcijų būklė ilgainiui gali virsti tūkstantinėmis išlaidomis. Todėl keli papildomi eurai per mėnesį, leidžiantys sustiprinti prevenciją, yra investicija į paties gyventojo turtą“, – teigia A.Čaplikas.
Didesnis saugumas – vos už kelis papildomus eurus
Vienas svarbiausių pokyčių – dažnesnės daugiabučių būklės apžiūros. Pagal atnaujintą tvarką nuolatiniai pastato būklės stebėjimai turi būti atliekami šešis kartus per metus, kai anksčiau buvo numatyti keturi. Tai reiškia 50 proc. dažnesnę priežiūrą.
Praktikoje tai suteikia daugiau galimybių laiku pastebėti besiformuojančius defektus, įvertinti konstrukcijų būklę ir suplanuoti reikalingus darbus dar prieš atsirandant rimtesnėms problemoms.
„Įsivaizduokime du namus. Viename nedidelis stogo pažeidimas pastebimas laiku ir sutvarkomas, kitame – tik tada, kai vanduo jau skverbiasi į gyventojų butus. Abiem atvejais problema ta pati, tačiau jos sprendimo kaina gali skirtis daugybę kartų. Gera techninė priežiūra yra ta, kurios rezultatas – ne kuo daugiau avarinių remontų, o kuo mažiau pačių avarijų“, – aiškina Būsto rūmų prezidentas.
Skaičiuojama, kad vidutinio 60 kv. metrų buto savininkui mėnesinės išlaidos dėl perskaičiuoto tarifo gali padidėti maždaug 3–4 eurais. Tai – vieno kavos puodelio kaina kavinėje, už kurią gyventojas gauna sustiprintą viso pastato priežiūros sistemą.
Aiškesnė daugiabučio būklės istorija
Kita svarbi naujovė – pastatų techninės priežiūros duomenų skaitmeninimas. Informacija apie pastato konstrukcijas, inžinerines sistemas, atliktas apžiūras ir nustatytus defektus bus kaupiama Pastatų duomenų banko informacinėje sistemoje.
Tai reikšmingas žingsnis nuo atskiruose dokumentuose saugomos informacijos prie nuoseklios, vienoje vietoje kaupiamos namo techninės istorijos.
Tokia sistema sudaro prielaidas didesniam skaidrumui, aiškesnei priežiūros kontrolei ir geresniam darbų planavimui. Ji taip pat gali būti naudinga keičiantis namo administratoriui, vertinant pastato būklę ar planuojant ilgalaikes investicijas.
„Butą perkame už šimtus tūkstančių eurų, tačiau dažnai neturime aiškaus vaizdo, kokios būklės yra visas namas. O juk perkame ne tik keturias sienas – kartu tampame stogo, fasado, vamzdynų ir kitų bendrųjų konstrukcijų savininkais. Nuosekli skaitmeninė namo istorija yra žingsnis link skaidresnės nekilnojamojo turto rinkos ir atsakingesnio pastatų valdymo“, – sako A.Čaplikas.
Ankstesni įkainiai nebeatitiko realybės
Būsto rūmai atkreipia dėmesį, kad techninės priežiūros tarifų perskaičiavimą lėmė ne vien nauji reikalavimai. Ankstesnėje metodikoje naudoti darbo užmokesčio rodikliai nebeatitiko šiandieninės ekonominės situacijos.
Per pastaruosius aštuonerius metus vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje reikšmingai išaugo. Tuo tarpu pastatų priežiūrai ir toliau reikalingi kvalifikuoti specialistai, gebantys įvertinti konstrukcijų, inžinerinių sistemų būklę ir nustatyti galimas rizikas.
„Norime saugių namų, patikimų inžinerinių sistemų ir specialistų, kurie laiku pastebėtų problemas. Tačiau turime suprasti, kad kokybiškos paslaugos negali būti neribotą laiką teikiamos pagal prieš daugelį metų susiformavusius ekonominius rodiklius. Taupymas techninės priežiūros sąskaita gali būti pats brangiausias taupymo būdas“, – pabrėžia A.Čaplikas.
Padės išvengti didelių problemų
Pasak Būsto rūmų, atnaujinta tvarka turėtų paskatinti ir platesnį gyventojų požiūrį į bendrojo turto priežiūrą. Daugiabutis yra sudėtingas statinys, kurio techninė būklė tiesiogiai veikia kiekvieno savininko saugumą, gyvenimo kokybę ir turto vertę.
Reguliari priežiūra savaime negarantuoja, kad name nebus gedimų, tačiau didina tikimybę juos pastebėti anksčiau ir išvengti didesnių nuostolių.
„Žmonės supranta, kodėl verta reguliariai prižiūrėti automobilį, net jeigu jis važiuoja be priekaištų. Su daugiabučiu turėtų būti lygiai taip pat. Tik skirtumas tas, kad automobilis kainuoja keliasdešimt tūkstančių, o butai daugiabutyje – gerokai daugiau. Todėl mūsų tikslas turėtų būti ne pigiausia įmanoma priežiūra, o tokia, kuri padeda išsaugoti pastatą ir gyventojų pinigus“, – sako A.Čaplikas.
Jis pabrėžia, kad kartu su naujais reikalavimais turi augti ir priežiūros skaidrumas bei atsakomybė.
„Jeigu už kelis papildomus eurus per mėnesį namas bus prižiūrimas atidžiau, problemos pastebimos anksčiau, o gyventojai išvengs bent dalies brangių remontų, tai bus pokytis, iš kurio pirmiausia laimės patys būstų savininkai“, – apibendrina Lietuvos Respublikinių Būsto rūmų prezidentas.
