V.Benkunskas žurnalistams trečiadienį sakė, kad pristatyta dar viena NT mokesčio redakcijos versija.
„Ji gerokai pamodifikuota nuo pirmųjų minčių. Iš esmės pozityvu, kad savivaldybėms suteikiama didesnė diskrecijos teisė, apsaugant dažniausiai vienintelį turtą, kur jie gyvena, dažniausiai nupirktą iš paskolų, su mažais vaikais.
Tai leis apsaugoti piliečius nuo nepagrįsto apmokestinimo. Aišku, dar sunku pasakyti, jeigu toks įstatymas bus priimtas, kokie Vilniaus atveju tarifai būtų, kol kas neaišku, bet dėsiu visas pastangas, kad iš tikrųjų miesto taryba priimtų tokį sprendimą, kad absoliuti dauguma vilniečių, turinčių gyvenamąjį būstą, šio mokesčio nemokėtų“, – kalbėjo V.Benkunskas.
Vilniaus meras taip pat teigė, kad antrąjį ir kitus gyventojų NT objektus turintiems vilniečiams Finansų ministerijos siūlomos taikyti 20 tūkst. eurų „grindys“ būtų per mažos.
„Pasirinktas modelis, manau, yra per mažai lankstus. Siūlomos 20 tūkst. eurų „grindys“ Vilniaus kontekste reiškia, kad visos stovėjimo aikštelės, šiltnamiai, sandėliukai ir visi kiti objektai, priklausantys butams, bus apmokestinami ir čia mokesčio našta bus daug ženklesnė“, – kalbėjo V.Benkunskas.
Vilniaus mero teigimu, jei mokestis bus pritaikytas visam nuomojam turtui, visa našta guls ant nuomininkų, kurie patys negali įsigyti savo būsto.
„Siūlyta pagalvoti apie lengvatas tiems, kurie oficialiai įregistravę nuomą. Tačiau šis momentas nebuvo išgirstas. Žinoma, reikia sulaukti, kas bus priimta Seime“, – kalbėjo V.Benkunskas.
Jis ragino palaukti, kol bus perskaičiuotos būsto vertės ir tuomet esą bus galima apsispręsti dėl galimų mokesčio „grindų“ Vilniuje.
Priminsime, kad registruotame įstatymo pakeitime numatyta, kad pirmajam būstui nelieka jokių mokestinių „grindų“ – dėl jų palikta spręsti savivaldybėms.
Nustatydamos mokestį savivaldybės privalės atsižvelgti į du kriterijus – būsto mokestinę vertę ir jo savininko socialinę ir ekonominę padėtį.
Tiesa, vienas apribojimas yra – savivaldybės tarifų pasirinkimas būtų nuo 0,1 iki 1 proc. Jei savivaldybės taryba nenustatys neapmokestinamojo NT dydžio, pirmasis būstas būtų apmokestinamas 0,1 proc. nuo visos mokestinės vertės.
Apie tai, kad galimos tokios korekcijos, antradienį žurnalistams teigė premjeras Gintautas Paluckas.
Kitas gyventojų NT iki 20 tūkst. eurų vertės asmeniui (arba iki 40 tūkst. eurų – šeimai) nebūtų apmokestinamas.
Finansų ministerijos registruotoje NT mokesčio redakcijoje nurodoma, kad kito NT, kuris nėra pagrindinis būstas (vienbučių, dvibučių, daugiabučių, įvairių socialinių grupių, gyvenamųjų (butų), mėgėjų sodų, garažų, gyvūnams auginti, žemės ūkio produkcijai tvarkyti, augalams auginti, pagalbinio ūkio, mokslo, religinių, asmeninio poilsio, viešojo poilsio paskirties pastatų (patalpų) ir inžinerinių statinių) savininkams atsiranda konkretesni dydžiai. Būsto vertei:
1) neviršijančiai 20 tūkst. eurų, taikomas 0 procento mokesčio tarifas;
2) viršijančiai 20 tūkst. eurų, tačiau neviršijančiai 200 tūkst. eurų, taikomas 0,1 procento mokesčio tarifas;
3) viršijančiai 200 tūkst. eurų, tačiau neviršijančiai 400 tūkst. eurų, taikomas 0,2 procento mokesčio tarifas;
4) viršijančiai 400 tūkst. eurų, tačiau neviršijančiai 600 tūkst. eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;
5) viršijančiai 600 tūkst. eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas.
Nurodoma, kad apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas apmokestinamas taikant 4 procentų mokesčio tarifą.
NT mokestis už pagrindinį būstą iki 450 tūkst. eurų vertės, kaip siūlyta ir anksčiau, būtų mažinamas 50 proc., o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 18 metų ar vaiką su negalia – 75 proc.
Jei mokestis sieks iki 5 eurų, jis nebūtų mokamas – tokia nuostata siūlyta ir anksčiau.
Komercinio NT apmokestinimas nekeičiamas – jam būtų taikomas 0,5–3 proc. tarifas, jį nustatytų savivaldybės. Kaip ir anksčiau, jis būtų apmokestintas papildomu 0,2 proc. tarifu, jo lėšos, kurių tikimasi surinkti apie 60 mln. eurų per metus, būtų skirtos Gynybos fondui.
Taip pat siūloma penkerius metus neapmokestinti žemės ūkio veiklą nutraukusių fizinių ir juridinių asmenų NT, naudoto ūkinei veiklai.
Šią galutinę NT mokesčio redakciją Vyriausybės svarstys trečiadienį.
Visos pajamos už pirmąjį būstą būtų skiriamos savivaldybėms, o už kitą NT – Gynybos fondui. Preliminariais skaičiavimais, iš kito gyventojų turto mokesčio būtų surenkama apie 14 mln. eurų per metus, o iš 0,2 proc. papildomo komercinio NT mokesčio – apie 61 mln. eurų.
