Parduota kiek mažiau
„Realco“ duomenimis, kovo mėnesį Vilniuje buvo parduota 410 būstų. Lyginant su praėjusiu mėnesiu, fiksuojamas nedidelis sumažėjimas – nuo 466 butų.
Kūrybiškų NT projektų ir vietokūros kompanijos „Citus“ analitikų duomenimis, per kovą šeimininkus rado 528 būstai – kiek daugiau nei vasarį, nors mažiau nei sausį.
Kovo mėnesį Vilniaus nekilnojamojo turto rinkoje buvo parduoti 443 naujos statybos butai, rodo „Hanner“ analitikų surinkti duomenys. Pirmąjį pavasario mėnesį rinkoje taip pat užfiksuota 13 preliminarių sutarčių nutraukimų.
Anot „Inreal“, Vilniuje fiksuoti 542 suminiai pardavimai (561 naujas susitarimas, 19 grąžinimų) – 6 proc. daugiau nei vasarį (atitinkamai: 510, 532, 22) ir 74 proc. daugiau nei pernai kovą (312, 336, 24). Į pardavimų statistiką įtraukta beveik 100 mikro-būstų Naujamiestyje. Tikėtina, įvykusių notarinių sandorių rezultatas arba reikšmingas stambaus investuotojo pirkinys.
NT bendrovių duomenys skiriasi dėl skirtingų skaičiavimo metodikų.
„Lyginant su ankstesniais mėnesiais gerokai padaugėjo mažų ir mikro-būstų pardavimų. 1 kambario būstai sudarė apie trečdalį visų pardavimų Vilniaus pirminėje rinkoje. Tuo tarpu per paskutinį pusmetį jų dalis siekė 10 – 20 proc. Beveik trys ketvirtadaliai šių susitarimų įvyko loftų klasės projektuose. Tradiciniuose butų projektuose populiariausi išlieka dviejų kambarių būstai, sudarantys apie pusę visų pardavimų bei du penktadalius pasiūlos“, – teigia „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas.
Anot „Hanner“, daugiau nei dvigubai išaugo pardavimai per šių metų I ketv. lyginant su 2024 metais. 2025 metų pirmąjį ketvirtį parduota 1543 butai arba 119 proc. daugiau nei 2024 metų pirmąjį ketvirtį, kai buvo sudaryti 706 sandoriai.
„Pirkėjai rodo didelį aktyvumą, nes mažėja būsto finansavimo kaštai ir tiki, kad ateityje būsto kreditavimas jiems bus dar palankesnis. Būsto pasiūla ir paklausa I ketv. buvo subalansuota ir nebuvo prielaidų ženkliam kainų kilimui“, – teigia „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.
Pasiūla mažėja, išskyrė populiariausius rajonus
Pirmąjį kalendorinio pavasario mėnesį rinka pasipildė 559 butais ir šiuo metu sandėlyje yra 5239 būstai. Anot „Realco“, jau pastatytų ar esančių arti statybų pabaigos parduodamų butų skaičius kovo mėnesį buvo 2446 – palyginti su 2603 butais vasarį, šiek tiek sumažėjo. Jau pradėtų statyti butų skaičius ūgtelėjo nuo 2233 vasarį iki 2456 kovą. Dar 279 parduodami būstai buvo nepradėti statyti, bet jiems jau yra gauti statybos leidimai arba jie yra projektuojami.
Anot „Hanner“, kovą Vilniuje buvo pasiūlyti 365 naujos statybos butai 3 projektuose. Šiuo metu sostinės pirminėje rinkoje pirkėjai gali rinktis iš 4 731 butų, kuriuos įsigyti siūlo NT plėtotojai. Kovo mėnesį didžiausia pasiūla fiksuota ekonominiame segmente – 2 163 butų, kurių kainos rinkoje yra iki 3 500 Eur už kv. metrą. Mažiausia pasiūla – prestižiniame segmente (1 270 butai), kur kainos viršija 4 000 Eur už kv. metrą. Vidutinio segmento būsto pirkėjams siūlomi 1 298 butai.
„Inreal“ duomenimis, nauja pasiūla Vilniuje kovo mėnesį siekė 253 būstus – apie du kartus mažiau nei vasarį (574) ar pernai kovą (594). Bendras pasiūlos kiekis per mėnesį sumažėjo 6 proc. nuo 5633 iki 5272. Kaip įprasta apie 20 proc. pasiūloje esančių objektų jau yra rezervuoti.
„Pasiūlos mažėjimą lėmė ne tik už vystytojus aktyvesni pirkėjai, bet ir vieno iš probleminių projektų periferinėje miesto dalyje svetainės išjungimas. Tikėtina, projektą bus siekiama parduoti kitam vystytojui. Mažesnė nauja pasiūla lėmė ir menkesnę išankstinių pardavimų įtaką, kuri gerokai prisidėjo prie rinkos aktyvumo gruodžio – vasario mėnesiais“, – sako T.S.Kvainickas.
„Citus“ analizės skyriaus vadovė Eglė Savostė teigė, kad per tris šių metų mėnesius pasiūlos pildymas naujais projektais buvo dvigubai spartesnis nei pernai (vid. 699 vs. 324 būstai per mėnesį), tačiau esamo asortimento, pagal dabartinį pardavimų greitį užtektų 9,5 mėnesio, o įvertinus apie 20 proc. sudarančią nelikvidžią pasiūlą – tik 7,7 mėn.
Šiuo metu Vilniuje naujų būstų „sandėlį“ sudaro 5 711 butų ir kotedžų – 1,5 proc. mažiau nei vasarį, 7 proc. daugiau nei metų pradžioje ir 18 proc. daugiau nei prieš metus. Per mėnesį jis pasipildė 427 vnt., nurodė „Citus“.
„Realco“ nurodė, kad pagal parduotų būstų klasę, pirmoje vietoje kovo mėnesį buvo vidutinė klasė (parduoti 192 butai), šiek tiek aplenkusi ekonominę, kurios parduota 184 būstai. Prestižinės klasės butų kovo mėnesį Vilniuje buvo parduota 34. Populiariausi rajonai kovą buvo Verkiai, Žirmūnai, Pašilaičiai, Justiniškės ir Pilaitė.
„Kovo mėnuo iš esmės išlaikė visas ankstesniais mėnesiais stebėtas tendencijas – tiek populiariausių Vilniaus rajonų, tiek įsigyjamų butų klasės, tiek vidutinės kainos ir kambarių skaičiaus aspektais. Toliau pamažu mažėja Euribor ir bankų paskolų palūkanos, auga atlyginimai ir laikosi palyginti maža infliacija, leidžianti didesniam skaičiui žmonių ne tik pagalvoti apie naują būstą, bet ir ryžtis jį įsigyti“, – situaciją analizuoja „Realco“ pardavimų direktorius Marijonas Chmieliauskas.
Kainos auga
„Hanner“ duomenimis, kovo mėnesio pabaigoje vidutinė laisvų butų 1 kv. metro kaina siekė 3 585 Eur ir nuo praėjusio mėnesio nepakito, o per pirmąjį ketvirtį kainos didėjo 2,1 proc. Palyginus su praėjusių metų kovo mėnesiu, butų kainos kilo 9,7 proc.
„Inreal“ teigimu, per mėnesį vidutinės būsto kainos Vilniaus pirminėje rinkoje padidėjo apie 1 proc. Ekonominės klasės būsto kainos kovo pabaigoje siekė 2926 Eur/kv.m, vidutinės – 4146 Eur/kv.m, prestižinės – 7383 Eur/kv.m, loftų – 3449 Eur/kv.m, kotedžų – 2215 Eur/kv.m. Per mėnesį 415 objektų kainos buvo didinamos, 80 – mažinamos. Kovas yra ketvirtas mėnuo iš eilės, kuomet kainų didinimo atvejų fiksuota reikšmingai daugiau nei mažinimo.
„Citus“ duomenimis, vidutinės pasiūloje esančių butų kainos sostinėje pasiekė 3 652 Eur/kv. m ir per mėnesį paaugo 2,76 proc., per ketvirtį – 5,18 proc., o per 12 mėn. – 8,01 proc.
„Matome, kad rinkos galios svarstyklės Vilniuje vėl po truputį krypsta pardavėjų pusėn. Tokia paklausa jiems yra pakankamai komfortabili ir kainos per mėnesį kai kuriuose projektuose padidinamos 3–5 proc. Esamomis aplinkybėmis, tai – pakankamai organiškas augimas, kuris nesukelia ryškesnių įperkamumo pokyčių, tačiau atsiradus abejonių dėl tolimesnio ilgalaikio Euribor mažėjimo, ilgainiui tai gali pradėti daryti įtaką pirkėjų sprendimams“, – kalbėjo E.Savostė.
