„Balandį gyventojams atgavus lėšas iš antrosios pensijų pakopos, paklausos šuolio nefiksuota. Tikėtina, dalis gyventojų būstus palaipsniui rezervavo dar iki lėšų atgavimo, o likusieji vis dar svarsto dėl įsigijimo. Svarbu ir tai, kad būsto rinka nuolat veikiama daugelio veiksnių.
Per porą mėnesių Euribor rodiklis padidėjo apie 0,5 proc., o tarptautinė retorika ir toliau išlieka nutolusi nuo įprastų normų“, – sako „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas.
Rekordinė naujo būsto pasiūla Vilniuje
Bene ryškiausias balandžio mėnesio įvykis – rekordinė naujo būsto pasiūla Vilniuje. Per mėnesį į stebėjimus įtraukti 1464 nauji objektai – beveik tris kartus daugiau nei kovą (535) ir pusantro karto daugiau nei pernai balandį (935). Šis pasiūlos padidėjimas yra didžiausias nuo 2012 metų, kai pradėti pirminės būsto rinkos stebėjimai. Daugiau nei tūkstantis būstų pasiūlą yra papildę tik vieną kartą – 2021 metų pradžioje. Rinkai pasiūlyta 12 naujų projektų ar jų etapų – kiek daugiau nei įprastai, tačiau ne išskirtinai.
„Neįprasta tai, kad net septyniuose projektuose būstų kiekis bent pusantro karto viršija įprastą vidurkį. Paprastai vienu pasiūlos papildymu rinkai pasiūloma apie 80 – 100 būstų, o šiuo atveju septyni projektai pasiūlė po 129–280 būstų. Tai rodo, kad pasiūla koncentruojasi ribotame projektų skaičiuje. Didžiausią dalį sudaro ekonominės klasės būstai, o beveik ketvirtis tūkstančio būstų – negyvenamosios paskirties“, – teigia T.S.Kvainickas.
Naujos pasiūlos šuolis padidino bendrą Vilniaus pasiūlą iki 5881 būsto, iš kurių 1228 jau rezervuoti, laisvi – 4653. Taigi pasiūla pasiekė rekordinį lygį nuo 2012 metų. Pasiūlos augimas pakoregavo pasiūlos ir paklausos balanso rodiklį nuo 0,85 iki 0,95 – rinka atsitraukė į subalansuotos rinkos ribas (0,75–1,25). Esant žemesnei reikšmei fiksuojama pardavėjo rinka, aukštesnei – pirkėjo.
„Trumpuoju laikotarpiu pasiūlos trūkumo neturėtų būti. Išlieka klausimas, kokią pasiūlos dalį įsisavins iš antrosios pensijų pakopos pasitraukę gyventojai ir investicinio būsto pirkėjai, siekiantys įsigyti papildomą būstą iki rugpjūtį įsigaliosiančių griežtesnių finansavimo reikalavimų antrajam ir paskesniam būstui, kiek tai paveiks rinkos balansą iki metų pabaigos“, – teigia T.S.Kvainickas.
Kaip įprasta, kainų didinimo atvejų Vilniuje fiksuota daugiau (266) nei mažinimo (37), tačiau didinimo tempas palaipsniui mažėja (kovą – 268, o lapkričio–vasario mėnesiais per mėnesį brangdavo apie 500 būstų). Struktūriniai pasiūlos pokyčiai lėmė vidutinių kainų svyravimus: ekonominės klasės būstas kainavo 3373 Eur/kv. m (+3 proc.), vidutinės – 4484 Eur/kv. m (-1 proc.), prestižinės – 7598 Eur/kv. m (be pokyčių), loftai – 3844 Eur/kv. m (+19 proc.), kotedžai – 2324 Eur/kv. m (be pokyčių).
Kauno pirminėje būsto rinkoje balandžio mėnesį fiksuota 114 suminių būsto pardavimų (118 naujų susitarimų, 4 grąžinimai) – kiek mažiau nei kovą (117, 123, 6), tačiau trečdaliu daugiau nei pernai tuo pačiu metu (88, 91, 3). Pasiūlos stebėjimai papildyti 126 būstais – gerokai mažiau nei kovą (431), bet beveik dvigubai daugiau nei pernai balandį (69).
Bendras pasiūlos kiekis per mėnesį reikšmingai nepasikeitė – fiksuotas 1 proc. augimas nuo 1873 iki 1883. Rinkos balanso rodiklis išliko 1,43 ir rodo pirkėjo rinką, tačiau tam įtakos turi didelis rezervuoto būsto kiekis (798). Vertinant tik laisvus būstus (1085), rinka laikytina subalansuota. Kainos, kaip ir sostinėje, buvo didinamos nuosaikiau – fiksuoti 59 didinimo ir 16 mažinimo atvejų.
Klaipėdoje balandžio mėnesį fiksuotas mažesnis rinkos aktyvumas – suminiai pardavimai siekė 20 (21 naujas susitarimas, 1 grąžinimas). Tai trigubai mažiau nei kovą (59, 60, 1), tačiau šeštadaliu daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu (17, 17, 0). Nefiksuojant naujos pasiūlos, bendras pasiūlos kiekis sumažėjo 2 proc., iki 1027. Balandžio pabaigoje rinkos balanso rodiklis siekė 2,33 ir rodo pirkėjo rinką. Situacijos nekeičia ir didesnis rezervuoto būsto kiekis (387). Fiksuoti 45 kainų didinimo ir 6 mažinimo atvejai.
