Ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis teigė, kad kalbama apie sklypų, didesnių nei 20 hektarų, poreikį. Tikimasi turėti tris-keturis tokius sklypus.
„Iki 2030-ųjų pramoninei veiklai tinkamų sklypų poreikis yra ir daugiau nei 1,3 tūkst., egzistuojančios laisvos ekonominės zonos su dabartiniais pajėgumais to poreikio patenkinti negali“, – posėdyje sakė K.Žemaitis.
Ministerijos teigimu, naujasis modelis palengvintų bei pagreitintų sklypų pasiūlą gavus konkretaus investuotojo užklausą – jis leistų investuotojui rinktis iš konkrečių rezervuotų sklypų sąrašo. Ji siūlo atitinkamus Žemės, Investicijų įstatymų bei Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pakeitimus.
„Būtų rezervuojami ne miestų ir miestelių teritorijose esantys laisvi valstybinės žemės sklypai arba tie, kurių nuomos ar panaudos sutartys baigia galioti“, – teigia ministerija.
Siūlyti rezervuoti tokius sklypus galės ministerija arba savivaldybė, kurios teritorijoje sklypas yra. Sprendimą dėl rezervavimo priims Nacionalinės žemės tarnybos vadovas.
Žemės ūkio paskirties sklypas ir rezervavus galėtų būti laikinai naudojamas žemės ūkio veiklai, kol jame reikės atlikti vystymo darbus arba bus išduotas statybos leidimas. Savivaldybės galėtų laikinai neatlygintinai naudotis rezervuotu sklypu infrastruktūrai įrengti, sutvarkyti ir vystyti.
Be to, sklypai galės būti išnuomojami tik investuotojams, kurie su Vyriausybe, jos įgaliota institucija ar savivaldybe bus sudarę investicijų sutartį. Taip pat siūloma numatyti paramą infrastruktūrai įrengti.
Ministerija teigia, kad šiuo metu investicijų į Lietuvą pritraukiama nepakankamai, išvystytų sklypų pasiūla neatitinka
paklausos prognozių, o laisvų didelių sklypų iš viso nėra.
