Pasak Nijolės Kvietkauskaitės, „IKI Lietuva“ generalinės direktorės, aviliai ant stogų – dar vienas žingsnis nuosekliai ieškant, kaip „Iki“ gali kurti daugiau vertės ne tik pirkėjams, bet ir aplinkai.
„Tvarumas prasideda nuo klausimo, kaip geriau panaudoti tai, ką jau turime. Prekybos tinklo pastatai yra dideli miesto infrastruktūros objektai, todėl žiūrime į juos ne tik kaip į prekybos vietas. Jau kelerius metus investuojame į saulės elektrines ant stogų – matome, kad „Iki“ infrastruktūra gali dirbti ir aplinkosaugos labui. Dabar dalis „Iki“ stogų taps ir namais bitėms, kurios palaikys biologinę įvairovę. Norime parodyti, kad prekybos vietos gali būti ne tik apsipirkimo erdvės, bet ir prisidėti prie mažesnio poveikio aplinkai bei gyvesnio miesto“, – sako N. Kvietkauskaitė.
Bitės apdulkina augalus ne tik laukuose ar soduose – miestuose jos lanko parkus, skverus, daržus, kiemų augalus ir net balkonų gėles. Taip jos padeda palaikyti žaliųjų erdvių gyvybingumą ten, kur gamtai dažnai tenka konkuruoti su asfaltu, pastatais ir automobilių srautu.
Pirkėjai dėl naujų kaimynių gali būti ramūs – bitės gyvens ant stogų, aviliai įrengti saugiose, žmonių judėjimui netrukdančiose vietose. Ant trijų „Iki“ parduotuvių stogų Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje bei ant „Iki“ Panevėžio logistikos centro apgyvendintos specialiai atrinktos „Buckfast“ veislės bitės, kurios laikomos taikiomis ir draugiškomis, o bičių šeimomis rūpinsis profesionalūs „Urbanbee.lt“ bitininkai.
Pasak „Urbanbee.lt“ įkūrėjo ir direktoriaus Pauliaus Chockevičiaus, miesto bitininkystė pirmiausia padeda keisti žmonių santykį su bitėmis – nuo atsargumo ar baimės prie supratimo, kodėl jos yra būtinos mūsų aplinkai.
„Mieste bičių nereikia bijoti – dažnai žmonės jas painioja su vapsvomis, nors tai visai kiti vabzdžiai. Profesionaliai prižiūrimos, tinkamai parinktos bitės yra ramios ir nelinkusios pulti praeivių. Paprastai tariant, jeigu nesate gėlė, bitei jūs nebūsite įdomus. Todėl aviliai ant „Iki“ stogų mums yra ne tik bičių namai, bet ir galimybė žmonėms geriau susipažinti su apdulkintojais: suprasti, kodėl jie svarbūs visai ekosistemai ir kaip kiekvienas galime jiems padėti“, – sako P. Chockevičius.
Kodėl bitėms reikia pagalbos
„Iki“ tvarumo vadovo Viliaus Jorudo teigimu, ši iniciatyva gimė iš noro apie tvarumą kalbėti ne sudėtingais terminais, o gyvais, lengvai suprantamais pavyzdžiais. Bitės tam ypač tinka – jų darbas nedidelis tik iš pirmo žvilgsnio. Iš tiesų apdulkintojai yra viena svarbiausių gamtos grandžių: be jų gerokai sumažėtų augalų įvairovė, nukentėtų derlius, o mūsų mityba būtų skurdesnė.
„Prekybos tinklas yra labai arti žmonių kasdienybės. Todėl „Iki“ tvarumo iniciatyvos būna ne kažkur toli, o matomos, suprantamos ir gyvos. Avilys ant parduotuvės stogo labai paprastai primena: net ir judriame mieste galima rasti vietos gamtai“, – sako jis.
Miesto bitininkystė Lietuvoje ir kitose šalyse tampa vis populiaresnė. Miesto aplinka bitėms gali būti net palankesnė nei intensyviai ūkininkaujami laukai: čia mažiau pesticidų, sodai ir želdynai žydi ilgiau ir įvairiau. Tai svarbu, nes pasaulyje kasmet dėl pesticidų ir buveinių nykimo išnyksta reikšminga bičių šeimų dalis. Bičių svarba žemės ūkiui ir gamtai yra kritinė – jos apdulkina absoliučią daugumą žydinčių augalų, tarp jų ir didžiąją dalį maistui auginamų kultūrų.
„Suprantame, kad išgirdus žodį „bitės“ pirmoji reakcija gali būti atsargi. Todėl svarbu pasakyti labai paprastai: tai taikios, prižiūrimos bitės, įkurdintos ten, kur joms saugu gyventi, o žmonėms – patogu toliau apsipirkti kaip įprastai. Jos neskris į parduotuvę ir nesidomės pirkinių krepšeliais – jų maršrutai drieksis virš miesto, link žydinčių augalų“, – sako „Iki“ tvarumo vadovas V. Jorudas.
Avilių priežiūra rūpinsis „Urbanbee.lt“ komanda, kuri specializuojasi miesto bitininkystėje. Profesionalūs bitininkai užtikrins nuolatinę bičių šeimų priežiūrą, stebės jų būklę, pasirūpins reikalingomis saugumo priemonėmis, informacija ir sezono metu surinks medų.
Aviliai ant stogų papildo platesnę „Iki“ tvarumo kryptį. 2024 m. „Iki“ investicijos į tvarumo projektus siekė 5,5 mln. eurų. Pastaraisiais metais „Iki“ investuoja į saulės energetiką, energijos vartojimo efektyvumą, aplinkai palankesnes šaldymo sistemas, LED apšvietimą, elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą ir kitus sprendimus.
Bitutės „Iki“ istorijoje jau buvo įsikūrusios
Ši iniciatyva „Iki“ turi ir simbolinę tąsą. Bitės prekybos tinklo istorijoje atsirado dar gerokai anksčiau nei ant stogų iškelti pirmieji aviliai. 2008 m. „Iki“ Lietuvoje įrengė pirmąsias savitarnos kasas ir pavadino jas „Bitutėmis“. Šis vardas iki šiol pirkėjams siejasi su greitesniu ir patogesniu apsipirkimu.
Šiemet bitutės nutūpė ir tinklo lentynose – „Iki“ pristatė naują privatų prekės ženklą „Bitutė“, po vienu vardu sujungiantį tai, kas sunešta lietuviško: pieno produktus, šviežias daržoves ir vaisius, bakalėjos prekes bei kitus kasdienio krepšelio produktus.
Dabar prie šios „Iki“ bitučių šeimos prisijungia ir tikros bitės – ne tik kaip darbštumo, sumanumo, bendruomeniškumo simbolis, bet ir kaip gyvos miesto ekosistemos dalis.
