„Patirtis rodo, kad bendravimas ir bendradarbiavimas su kitais yra vienas geriausių būdų kiekvienam žmogui atskleisti savo potencialą“, – įsitikinusi draudimo bendrovės BTA Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vadovė Jevgenija Krikščiūnė. Jos teigimu, žmonių įsitraukimas į bendrą veiklą ir aiškiai suprantama galimybė tobulėti lemia pasitenkinimą darbu ir savirealizacija.
Kiekvieno indėlis svarbus
J.Krikščiūnės įžvalgas patvirtina 53 metų Tatjana Sipko, dirbanti IT vyresniąja analitike. Daugybę projektų kartu su komanda sėkmingai įgyvendinusi T.Sipko yra įsitikinusi, kad geriausių rezultatų pasiekti gali tik bendradarbiaudama su kolegomis. Todėl jai itin svarbu palaikyti gerus santykius ir šiltą atmosferą komandoje, puoselėti atvirą komunikaciją ir stiprinti pasitikėjimą.
Anot Tatjanos, daug bendraujant su įvairiais žmonėmis, išryškėja, kad mes visi esame skirtingi, tačiau kiekvienas galime savaip prisidėti prie sudėtingų problemų sprendimo. IT analitikės nuomone, dažnai būtent asmenybių skirtumai ir nuveda geriausio sprendimo link, nes profesionalai vienas kitą vertingai papildo.
J.Krikščiūnė priduria, kad žmonių skirtumai parodo, kad vieni iš kitų galime daug išmokti. „Tačiau pirmas žingsnis – šiuos skirtumus priimti ir vertinti, o ne laikyti kliūtimi. Palaikanti aplinka yra labai svarbi mokantis naujų dalykų. Dėl to organizacijoje kuriame mišrias komandas, skatiname įvairovę ir smalsumą“, – dėsto draudimo bendrovės BTA Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vadovė.
Griauna su asmens amžiumi susijusius stereotipus
Organizacijos praktika padeda įveikti vadinamąjį amžizmą – diskriminaciją amžiaus atžvilgiu. Su amžiumi susiję stereotipai yra dažniausios amžizmo apraiškos. „Per jaunas nuspręsti, prisiimti atsakomybę ir vadovauti“, „Per senas suprasti, susigaudyti, išmokti“ – tai tik pora pavyzdžių, kurie gali išsiskleisti žmonių mintyse, kai tenka bendrauti su kitos kartos asmeniu.
Pasak J.Krikščiūnės, vienas iš geriausių būdų kovoti su amžizmu – turtinti ir keisti darbuotojų patirtį, formuojant mišrias komandas. Pačių darbuotojų atsiliepimai patvirtina, kad mišriose komandoje amžiaus skirtumai tiesiog išnyksta, o kūrybiškumas – gerokai prasiplečia, dažniau randama originalių, nestandartinių sprendimų.
Su tuo sutinka ir T.Sipko. Jos teigimu, įvairovė yra viena iš draudimo bendrovės BTA stiprybių, kuri ypač jaučiama įsitraukus į komandinę veiklą. „Kiekvienas žmogus atsineša unikalią patirtį, požiūrį, mąstymo būdą. Tai padeda išvengti šabloniškų sprendimų ir leidžia pažvelgti į problemą iš skirtingų kampų“, – dalijasi draudimo bendrovės IT vyresnioji analitikė.
Be to, tvirtesni kolegų ryšiai prisideda prie stipresnio veiklos prasmės pojūčio. „Matome, kaip žmonės organizacijoje susitelkia į grupes, kurios yra naujų iniciatyvų generatorės ir siūlo idėjas tiek darbui, tiek laisvalaikiui. Akivaizdu, kad įvairovė mus įgalina ir suteikia išskirtinumą“, – įsitikinusi J.Krikščiūnė.
Naujovių baimė niekur neišnyks, bet ją galima peržengti
Informatinio raštingumo ekspertė, Vilniaus universiteto profesorė dr. Valentina Dagienė pastebi, jog kartais esame linkę save nuvertinti, nors skaitmeninio raštingumo pažanga Lietuvoje yra akivaizdi, o aplinka – palanki norintiems tobulėti. Pažangą šalyje kuria tiek bibliotekų bendruomenės, tiek verslo organizacijos, kartu laužydamos stereotipus, susijusius su žmonių amžiumi.
Mokslininkė V.Dagienė pritaria nuomonei, kad technologijų baimė yra viena iš priežasčių, stiprinančių vadinamosios skaitmeninės atskirties fenomeną. Be to, profesorės teigimu, technologijų inovacijų, kaip ir bet kokių naujovių, baimė visada egzistuos ir sukels tam tikrą pasipriešinimą visuomenėje.
Dėl to mokymasis ir stereotipų laužymas – niekada nesibaigiantis procesas. „Man pačiai yra 70 metų. Žinoma, man lengviau priimti ir perprasti naujoves, nes nuolat sekant technologinę raidą, gilinantis į informatikos naujoves daug kas atrodo savaime suprantami dalykai. Iš patirties lengviau atskirti grūdus nuo pelų, pavyzdžiui, kokių programėlių reikia, o kokių nereikia“, – sako informatinio mąstymo keliu Lietuvos moksleivius ir mokytojus vedanti V.Dagienė.
Ragina pasitikėti savimi, ugdyti smalsumą ir nesustoti
Anot mokslininkės, lavinant kompiuterinį raštingumą anksčiau gan didelis barjeras buvo anglų kalba. Dabar jis smarkiai sumažėjo, nes visą informaciją paprasta išversti į lietuvių kalbą – kone automatiškai. „Tai – visiems suprantamas dirbtinio intelekto privalumas ir įrodymas, kad informacinių technologijų pažanga palengvina gyvenimą ir atveria pasaulį. Tiesiog reikia išmokti pamatyti daugiau tokių ženklų“, – pažymi V.Dagienė ir sutinka, jog kuo daugiau žmogus domisi, dalyvauja kursuose bei programose ir ugdo smalsumą, tuo daugiau privalumų pamato ir supranta. Taip silpsta pasipriešinimas naujovėms. O mokantis draugiškoje aplinkoje kartu su kitais stiprėja motyvacija ir galima pasiekti aukštesnių rezultatų.
Ekspertė apibendrina, kad lyginant su kitomis šalimis Lietuvos gyventojų skaitmeninis raštingumas yra geras. Ji pastebi, jog per porą dešimtmečių mūsų šalyje įgyvendinta daugybė įvairių iniciatyvų ir programų, kurios duoda vaisių. Be to, svarbu, jog į visuomenės ugdymą noriai įsitraukia tiek viešas, tiek privatus sektorius.
V.Dagienė įsitikinusi, jog Lietuvai būtina toliau nuosekliai dirbti bei mokytis šioje srityje, nes tai – pažangos kelias. Todėl labai svarbu atrasti kuo daugiau ir įvairių motyvacijos šaltinių, kurie įtrauktų žmones į permainas ir skatintų norą tobulėti.
