Sekite 15min Google
Beveik kas antras įrenginys – potencialus sukčių taikinys
Naujausi „Tele2“ duomenys atskleidžia, kokio masto kibernetiniai pavojai kasdien tyko internete. Per pirmąjį 2026 m. pusmetį operatoriaus interneto apsauga užblokavo daugiau nei 476 mln. grėsmių, o įskaičiavus liepą ir rugpjūtį šis skaičius išaugo iki 689 mln.
Ypač išsiskyrė birželis – per vieną mėnesį užfiksuota daugiau nei 141 mln. užblokuotų grėsmių. Tai rekordinis šių metų mėnuo, rodantis, kokiu intensyvumu veikia kibernetiniai nusikaltėliai.
„Šie skaičiai leidžia geriau suprasti, kiek daug pavojų slypi už kasdienio naršymo internete. Žmogus gali tiesiog skaityti naujienas, ieškoti prekės ar tikrinti gautą žinutę ir nė neįtarti, kad vos vienas paspaudimas gali nukreipti į pavojingą svetainę. Mūsų interneto apsaugos tikslas – tokias grėsmes sustabdyti kuo anksčiau, dar prieš joms pasiekiant vartotoją“, – pažymi D. Drakickas.
Grėsmių mastą atskleidžia ir kitas rodiklis – įrenginių, kuriuose per mėnesį užfiksuotas bent vienas bandymas pasiekti nesaugų adresą, dalis. 2025 m. pradžioje ji siekė apie 26–30 proc., o šių metų liepą išaugo iki beveik 45 proc.
Tai reiškia, kad per vieną mėnesį su bent viena interneto apsaugos užfiksuota grėsme susidūrė beveik kas antras paslaugos saugomas įrenginys.
Sukčiai keičia taktiką
Viena sparčiausiai augančių grėsmių – fišingas (en. phishing), kai apsimetant patikimomis svetainėmis ar organizacijomis siekiama išvilioti prisijungimo ir mokėjimo duomenis. Vien rugpjūtį „Tele2“ interneto apsauga užfiksavo apie 50 mln. šiai kategorijai priskirtų blokavimų.
Tačiau sukčiai nebeapsiriboja įprastomis žinutėmis apie neva sulaikytas siuntas ar blokuojamas banko sąskaitas, jie imasi naujų metodų. Pavyzdžiui, norint peržiūrėti vaizdo įrašą, pasirodo pranešimas, kad pirmiausia reikia patvirtinti, jog nesate robotas. Tam siūloma telefonu nuskenuoti QR kodą. Tačiau jį nuskenavus galima patekti į kenkėjišką svetainę, kurioje bandoma užkrėsti įrenginį arba pavogti duomenis.
„Sukčiai vis dažniau išnaudoja būtent tai, kas žmonėms atrodo įprasta ir saugu. QR kodai, tapatybės patvirtinimai, prisijungimo langai – visa tai tapo mūsų kasdienybės dalimi. Todėl svarbu vertinti ne tik tai, kaip atrodo svetainė, bet ir kokių veiksmų joje prašoma“, – aiškina D. Drakickas.
Dar viena gudrybė – netikros VPN paslaugos, žadančios saugesnį naršymą. Atsisiuntęs tokį įrankį, žmogus vietoj apsaugos gali gauti kenkėjišką programą.
Sukčiai taip pat pasitelkia dirbtinį intelektą netikroms elektroninėms parduotuvėms kurti. Kokybiškos prekių nuotraukos, taisyklingi aprašymai ir profesionalus dizainas gali sudaryti patikimos parduotuvės įspūdį, nors tikrasis jos tikslas – pasisavinti pirkėjo pinigus ar mokėjimo kortelės duomenis.
Į sukčių pinkles gali patekti net budriausi
Net ir labai atsargus žmogus ne visada gali atpažinti pavojų. Programišiai kartais įsilaužia į teisėtas, gerai žinomas svetaines ir jose įterpia kenkėjišką kodą. Be to, suklastoti puslapiai gali atrodyti beveik identiškai originalams ir net turėti HTTPS sertifikatą, naršyklėje žymimą spynelės simboliu.
Būtent todėl „Tele2“ interneto apsauga veikia ne tik tada, kai žmogus pats pastebi įtartiną nuorodą. Ji integruota tiesiogiai į operatoriaus ryšio tinklą ir tikrina interneto adresus DNS lygmeniu.
Veikimo principas paprastas: kai telefonas ar kompiuteris bando prisijungti prie svetainės, sistema realiuoju laiku patikrina jos adresą pasaulinėje grėsmių duomenų bazėje. Jei adresas atpažįstamas kaip pavojingas, prieiga užblokuojama dar prieš puslapiui užsikraunant.
„Tai tarsi papildomas saugos diržas internete. Net jei žmogus netyčia paspaudžia sukčių atsiųstą nuorodą, apsauga gali sustabdyti bandymą atverti pavojingą puslapį. Svarbiausia, kad vartotojui nereikia nuolat stebėti ar valdyti šio proceso – apsauga veikia automatiškai“, – pasakoja „Tele2“ produkto vadovas.
Jei vartotojas bando atverti pavojingą svetainę, vietoj jos parodomas informacinis saugumo puslapis. Sistema taip pat gali blokuoti nepastebimai veikiančių kenkėjiškų programų ryšį su jų valdymo serveriais.
Paslaugai aktyvuoti nereikia diegti papildomų programėlių ar keisti telefono nustatymų – pakanka ją įjungti „Tele2“ savitarnoje, salone arba susisiekus su klientų aptarnavimo centru. Savitarnoje taip pat galima peržiūrėti užblokuotų grėsmių ataskaitą.
Trys įpročiai, kurie gali išgelbėti jūsų duomenis
Nors tinklo lygmens apsauga padeda automatiškai sustabdyti daugybę pavojų, D. Drakickas primena tris taisykles, kurios gali reikšmingai sumažinti riziką internete.
Pirmiausia – įjunkite dviejų veiksnių autentifikavimą. Net jei sukčiai sužinotų jūsų slaptažodį, papildomas tapatybės patvirtinimas gali sutrukdyti jiems prisijungti prie el. pašto, socialinių tinklų ar kitų svarbių paskyrų.
Antra – nepasiduokite skubinimui. Pranešimai apie sulaikytas siuntas, blokuojamas sąskaitas ar būtinybę nedelsiant patvirtinti mokėjimą yra dažni sukčių masalai. Užuot spaudę gautą nuorodą, patys atidarykite oficialią paslaugos programėlę arba įveskite jos adresą naršyklėje.
Trečia – nepasitikėkite vien svetainės išvaizda. Profesionalus dizainas, taisyklinga lietuvių kalba ar spynelės simbolis naršyklėje dar nereiškia, kad puslapis saugus. Ypač atsargiai vertinkite neįtikėtinai dideles nuolaidas, nepažįstamus QR kodus ir prašymus pateikti mokėjimo duomenis.
„Sukčių metodai nuolat tobulėja, todėl geriausiai veikia kelių sluoksnių apsauga – atsakingi įpročiai ir technologijos, kurios padeda sustabdyti grėsmes automatiškai. Būtent to siekiame su „Tele2“ interneto apsauga, kad žmonės galėtų naudotis internetu ramiau, o kuo daugiau pavojų būtų sustabdyta dar jiems nepasiekus vartotojo“, – pažymi D. Drakickas.
