Sekite 15min Google
„Amžius vis dar neretai veikia kaip greitas paaiškinimas, nors iš tiesų jis tik pasiūlo dažnai jau pasenusius stereotipus. Jaunam specialistui dažnai tenka įrodinėti, kad jis pakankamai brandus, vyresniam – kad jis dar pakankamai lankstus ir į jį verta investuoti. Abiem atvejais žmogus vertinamas ne pagal realius gebėjimus, o pagal tai, ką, mūsų manymu, „turėtų“ gebėti jo amžiaus žmogus“, – sako K. E. Karpova.
Amžizmas dažnai – „U“ formos
Tyrimai patvirtina, kad diskriminacija dėl amžiaus Europoje nėra tik vėlyvos karjeros problema – prie tokių išvadų priėjo Kento universiteto mokslininkai, remdamiesi Europos socialinio tyrimo rezultatais iš 29 šalių.
Paaiškėjo įdomus faktas – rizika su metais nedidėja tolygiai. Amžizmas yra ne tolygiai auganti tiesė, o „U“ formos kreivė. Dažniausiai apie tokią patirtį kalba dvidešimtmečiai ir penkiasdešimtmečiai, o rečiausiai – žmonės apie keturiasdešimties. Pasaulio sveikatos organizacija netgi pastebi, kad Europoje jaunesni žmonės apie patiriamą amžizmą praneša dažniau nei kitos amžiaus grupės.
„Kitaip tariant, darbo rinkoje gali egzistuoti gana siauras „tinkamo amžiaus“ langas – laikotarpis, kai žmogus jau nebelaikomas per jaunu, bet dar nevadinamas ir per senu. Iš tiesų beveik kiekvienas per karjerą gali atsidurti situacijoje, kai jo amžius dėl kažkieno prielaidų jam gali pakišti koją“, – pastebi BTA draudimo atstovė.
Asmeninė patirtis privertė kitaip pažvelgti į problemą
K. E. Karpova šią temą mato ir per asmeninę patirtį. Į pirmą darbo pokalbį BTA ji atėjo būdama 19-os. Grįžusi namo pasakojo, kad organizacijoje dirbantys žmonės jai pasirodė gerokai vyresni, o 43 metų vadovas atrodė beveik senjoras.
Šiandien jai pačiai virš 40. Ji vadovauja komandai ir pripažįsta, kad šis prisiminimas įgavo visai kitą prasmę.
„Amžizmas yra viena labiausiai paplitusių, bet mažiausiai pastebimų diskriminacijos formų Lietuvos darbo rinkoje. Kartais net pats to nepastebi – ir labai lengvai gali pradėti vertinti kitus pagal amžiaus etiketę, kuri vėliau prilimpa tau pačiam. Taip, kaip aš būdama 19-os žiūrėjau į vyresnius, galbūt dabar jaunoji karta mato mane“, – pasakoja ji.
Dar vienas lūžis įvyko, kai vadove ji tapo būdama 24-erių. Jaunas amžius tuomet nebuvo vien privalumas – kartais jis reiškė papildomą pareigą įrodyti, kad sprendimai pagrįsti, o atsakomybė pelnyta.
„Kai esi jaunas vadovas, labai greitai pajunti, kad vien kompetencijos ne visada pakanka. Kartais pirmiausia turi įveikti abejonę, ar apskritai gali būti ten, kur esi. Tai nereiškia, kad kiekviena pastaba yra diskriminacija, bet reiškia, kad amžius gali tapti papildomu filtru, per kurį vertinamas tavo darbas“, – sako K. E. Karpova.
„Amžizmo barometras“ atskleidė diskriminacijos dvipusiškumą
BTA draudimo inicijuotas „Amžizmo barometras“ taip pat parodė, kad amžiaus stereotipai veikia skirtingomis kryptimis. Vienoje testo situacijoje dalyvių buvo klausiama, kokios mintys kyla sužinojus, kad komandos vadovu tampa 25 metų žmogus. Dažna reakcija buvo abejonė, ar tokiam žmogui pakaks patirties.
Kitoje situacijoje buvo kalbama apie 50-metį, nusprendusį keisti profesinę kryptį ir imtis naujos veiklos. Čia dažnai išryškėjo dalyvių atsargumas – tarsi vyresniame amžiuje pokytis savaime būtų rizikingesnis.
„Šios dvi situacijos labai gerai parodo, kad amžizmas nėra vienos krypties. Jaunesniam žmogui gali būti sakoma: palauk, dar ne laikas. Vyresniam – gal jau nebeverta. Tačiau abiem atvejais mes nebeklausiame, kokia žmogaus motyvacija, kokie jo gebėjimai ir ką jis dar gali sukurti“, – sako BTA draudimo atstovė.
BTA draudimo kartu su mokslininkais sukurtas organizacijų „Amžizmo barometras“ atskleidė ir daugiau skaudžių vietų. Šiuo įrankiu jau pasinaudojo daugiau nei 130 organizacijų, kad galėtų įsivertinti kovą su diskriminacija dėl amžiaus.
Nors bendras „Amžizmo barometro“ vidurkis – 70 iš 100 balų – atrodo neblogai, už šio skaičiaus slypi labai nevienodos praktikos. Rezultatai rodo, kad Lietuvoje yra teigiamų pokyčių, tačiau svarbiausias iššūkis išlieka realus antiamžizmo principų taikymas kasdienėje organizacijų veikloje.
Komandoje – kelių kartų patirtys
BTA draudimas šią temą pirmiausia pradėjo nagrinėti savo organizacijoje. K. E. Karpovos komandoje dirba arti šimto žmonių, o amžiaus skirtumas tarp jauniausių ir vyriausių darbuotojų siekia kelis dešimtmečius.
Pasak jos, skirtingo amžiaus žmonės komandoje dažnai nori tų pačių dalykų – pagarbos, aiškumo, saugumo, galimybės prisidėti. Gali skirtis forma, kalba ar įpročiai, tačiau ne pats poreikis būti vertinamam.
„Komandoje turime žmonių, kurie tik pradeda karjerą, ir žmonių, kurie yra sukaupę daug profesinės patirties. Mišrias komandas formuojame sąmoningai, nes kasdien dirbant kartu prielaidoms apie amžių paprasčiausiai lieka mažiau vietos. Jauniems kolegoms stengiamės patikėti realias, o ne „saugias“ užduotis, o patyrusiems – nepaliauti siūlyti naujų projektų. Didžioji dalis mūsų vadovų yra užaugę įmonės viduje, tad gerai žinome, kaip svarbu, kad žmogumi būtų pasitikėta ne pagal jo amžių, o pagal gebėjimus ir potencialą“, – teigia ji.
Amžizmas nėra tik apie 60-mečius. Jis prasideda tada, kai žmogaus gimimo data tampa svarbesnė už jo gebėjimus, motyvaciją ir rezultatus. Kartais tai nutinka karjeros pradžioje, kartais – jai įsibėgėjus, kartais – tada, kai žmogus nori keistis, mokytis ar imtis naujos atsakomybės.
BTA draudimas kviečia gyventojus ir įmones kovoti su amžizmu bei jo apraiškomis, nes jų išgyvendinimas padėtų kurti darnią, sveiką ir klestinčią visuomenę. Testą galima atlikti: https://www.bta.lt/amzizmas/barometras. Šis interaktyvus testas padės atpažinti mūsų kasdienybėje slypinčius stereotipus ir suteiks galimybę permąstyti savo požiūrį į skirtingo amžiaus žmones.
