Sekite 15min Google
Technologinis susisiekimas dar nėra artumas
Kunigas, Vilniaus šv. Juozapo parapijos klebonas Ričardas Doveika priminė, kad galimybė nuolat susisiekti dar nereiškia, jog iš tiesų esame vienas kitam artimi.
„Galime žinoti, ką žmogus valgo, matyti jo nuotraukas ir kasdien su juo susirašinėti, tačiau nepastebėti jo vienatvės ar nežinoti, dėl ko jis verkia.“
Ši mintis ypač svarbi laikais, kai technologijos leidžia palaikyti ryšį beveik be pertraukų. Tačiau informacijos mainai savaime nesukuria artumo: santykiams reikia dėmesio, gebėjimo išklausyti, priimti kitą žmogų ir būti šalia ne tik tada, kai patogu.
Konferencijoje aptarta ir kita šio klausimo pusė – dirbtinio intelekto galimybės teikti emocinę paramą. Psichiatras ir psichoterapeutas Olegas Lapinas pranešime „Ką DI jau dabar daro geriau nei jūsų psichoterapeutas ir kur jo riba?“ nagrinėjo, kuo ši technologija gali būti naudinga, o kur jos galimybės baigiasi.
„DI gali padėti susidėlioti mintis, pasiruošti sudėtingam pokalbiui ar paprasčiau suprasti informaciją. Vis dėlto malonus atsakymas ir pritarimas ne visada reiškia, kad žmogus gauna tai, ko jam iš tiesų reikia.“
Todėl svarbu kritiškai vertinti DI pateikiamus atsakymus, ypač kai kalbama apie sveikatą, diagnozes ar vaistus, ir nepamiršti, kad technologija nepakeičia profesionalios pagalbos sudėtingose ar krizinėse situacijose.
Ar nepradedame mąstyti kaip kompiuteriai?
Apie kitą technologijų keliamą iššūkį kalbėjo psichologinį išsilavinimą turinti aktorė Beata Tiškevič. Savo pranešime ji pasitelkė Sydney J. Harriso mintį: „Didžiausia grėsmė yra ne ta, kad kompiuteriai pradės mąstyti kaip žmonės, o ta, kad žmonės pradės mąstyti kaip kompiuteriai.“
Šis perspėjimas skatina susimąstyti ne tik apie tai, ką dirbtinis intelektas geba atlikti, bet ir apie tai, kaip keičiasi pats žmogus. Kai vis daugiau kasdienių užduočių patikime technologijoms, svarbu išsaugoti savarankišką mąstymą, kūrybingumą ir gebėjimą patirti pasaulį ne vien per greitus atsakymus ar paruoštus sprendimus.
Konferencijoje skambėjo ir platesni klausimai apie sąmoningumą, gyvenimo prasmę, žmogaus emocinę bei fizinę sveikatą. Juos nagrinėjo skirtingų sričių specialistai, o praktiniuose seminaruose dalyviai galėjo išbandyti metodus, skirtus geriau pažinti savo vidines būsenas, kūno siunčiamus signalus ir ugdyti sąmoningumą.
Po septynerių metų – „NeuroRestartas“
Šiemet renginys pirmą kartą vyko nauju pavadinimu – „NeuroRestartas“. Septynerius metus organizuota konferencija „Neurostartas“ išaugo, o jos pavadinimo pokytis žymi ir tolesnę kryptį – ieškoti būdų, kaip šiuolaikiniame pasaulyje išlaikyti žmogaus savijautai svarbią darną.
Konferencijos idėją 2018 m. inicijavo neuroedukacijos pradininkė Lietuvoje Marija Mendelė-Leliugienė. Nuo 2025 m. renginį organizuoja neuroedukatorė ir geštalto psichoterapeutė Rasa Kašėtė, o konferenciją tradiciškai moderuoja Jurgita Jurkutė-Širvaitė.
Renginys dar kartą priminė, kad diskusija apie dirbtinį intelektą nėra vien diskusija apie technologijų pažangą. Ne mažiau svarbu klausti, kokią vietą šiame pasaulyje paliekame gyvam santykiui, savarankiškam mąstymui ir gebėjimui išgirsti kitą žmogų.
