Sekite 15min Google
Europos dujų rinkoje kainų kryptį šiuo metu lemia keli svarbūs veiksniai – ribotesnė pasiūla, poreikis prieš žiemą papildyti dujų saugyklas, suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimo situacija ir išliekanti geopolitinė įtampa.
Energetikos paslaugų bendrovės „Elektrum Lietuva“ Verslo sprendimų vadovo Manto Masalskio vertinimu, artėjant šildymo sezonui neapibrėžtumo daugėja, o dabartinė situacija neleidžia užtikrintai vertinti, kaip keisis dujų kainos.
„Šiuo metu nematome aiškių ženklų, kad situacija artimiausiu metu galėtų reikšmingai pasikeisti į palankesnę pusę. Dujų kainos Europoje juda aukštyn nuo rugpjūčio mėnesio, rugsėjo pradžioje jos perkopė 70 Eur/MWh, o rugsėjo viduryje – jau ir 80 Eur/MWh. Todėl klausimas lieka atviras – kiek dar aukščiau gali kilti kainos, ypač vertinant išliekančią geopolitinę įtampą ir neapibrėžtumą dėl artėjančios žiemos. Tokiose sąlygose verslui tampa vis svarbiau ne bandyti tiksliai nuspėti kainos piką, o iš anksto įvertinti, kokią rinkos riziką jis gali ir nori prisiimti“, – sako M. Masalskis.
Kiek komfortiškai Europa pasitiks žiemą?
Dujų rinkos situaciją artimiausiais mėnesiais didele dalimi lems tai, kiek dujų Europa spės sukaupti prieš prasidedant aktyviam šildymo sezonui. Kuo mažesnis atsargų rezervas, tuo jautresnė rinka tampa netikėtiems pasiūlos ar paklausos pokyčiams.
Šiemet Europa į saugyklų pildymo sezoną įžengė nuo žemesnio atsargų lygio, todėl rezervų atkūrimas tapo vienu svarbiausių rinkos uždavinių. Rinkos analitikai dar liepą vertino, kad net ir palankesnio scenarijaus atveju saugyklų užpildymas prieš žiemą gali būti mažesnis nei ankstesnių metų vidurkis.
Šiuo metu Europos dujų saugyklos užpildytos vos 68 proc., kai pernai tuo pačiu metu jau buvo 80 proc., o 2024 m. rugsėjo viduryje – viršijo ir 90 proc. Todėl rinkos dalyviai toliau atidžiai stebi, kaip sparčiai atsargos bus papildytos iki šių metų šildymo sezono pradžios.
Prie dujų rinkos įtampos prisideda ir pasaulinė SGD paklausa. Europa dėl papildomų SGD krovinių konkuruoja su Azijos rinkomis, o tiekimo grandinė išlieka jautri geopolitiniams pokyčiams. Pastaraisiais mėnesiais ypač daug dėmesio skiriama tiekimo maršrutams per Hormūzo sąsiaurį – būtent jų sutrikimai turi didžiulės įtakos pasaulinei SGD pasiūlai ir kartu Europos dujų kainoms.
Neapibrėžtas išlieka ir žiemos scenarijus, o nepalankesnės oro sąlygos galėtų reikšmingai pakeisti dabartines rinkos prognozes. Šaltesnė žiema padidintų dujų paklausą šildymui, tokiu atveju TTF kaina galėtų pakilti gerokai virš dabartinio 80–83 Eur/MWh lygio – kai kuriuose rinkos scenarijuose minima ir apie 100 Eur/MWh riba.
„Šiuo metu verslui būtų sudėtinga priimti sprendimą vien remiantis lūkesčiu, kad artėjant žiemai dujos atpigs. Rinka tokiam scenarijui šiandien nesuteikia aiškaus pagrindo, tačiau kartu nėra pakankamai informacijos teigti, kad kainos būtinai reikšmingai kils. Todėl svarbiau įvertinti ne tai, kaip tiksliai nuspėti rinką, o kokią kainų svyravimo riziką įmonė gali prisiimti“, – pataria M. Masalskis.
Rinka kol kas nemato dujų kainų mažėjimo
Dabartinį rinkos foną gerai iliustruoja ne tik dienos kaina, bet ir ateities sandorių kainos. Pagrindiniu Europos dujų kainų etalonu laikomoje Nyderlandų TTF rinkoje rugsėjo viduryje dujų kaina perkopė 80 Eur/MWh, o spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesių kainos formuojasi panašiame lygyje. Gruodžio dujų ateities sandoriai rugsėjo viduryje taip pat buvo pakilę virš 83 Eur/MWh.
Dabartinė ateities sandorių kreivė rodo, kad artimiausiems mėnesiams rinkoje prognozuojamas panašus kainų lygis, tačiau tai nereiškia, kad kainos negalėtų pasikeisti. Žiemos mėnesiais rinkai išlieka svarbūs oro sąlygų, dujų paklausos, saugyklų užpildymo, SGD tiekimo ir geopolitiniai veiksniai, todėl nepalankus jų derinys galėtų kainas kilstelėti aukščiau.
Nors dabartinis kainų lygis yra gerokai žemesnis nei 2022 m. energetikos krizės metu, tačiau jos išlieka reikšmingai aukštesnis nei prieš metus. Rugsėjo viduryje Europos dujų kaina buvo daugiau nei dvigubai didesnė palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Brangstant dujoms, papildomą spaudimą patiria ir elektros rinka, kadangi panaudojant šį iškastinį kurą vis dar gaminama apčiuopiama dalis elektros energijos, ypač tais laikotarpiais, kai elektros paklausai patenkinti prireikia daugiau dujomis kūrenamų elektrinių gamybos.
„Elektros kaina rinkoje susiformuoja pagal pasiūlos ir paklausos santykį. Kai pigesnės gamybos, pavyzdžiui, vėjo ar saulės elektrinių, nepakanka, rinkoje naudojami brangesni gamybos šaltiniai. Dujomis kūrenamų elektrinių sąnaudas tiesiogiai lemia dujų kainos, todėl jų brangimas gali atsispindėti ir didmeninėje elektros kainoje“, – paaiškina ekspertas.
Jo teigimu, dujų kainų augimas savaime nereiškia proporcingo elektros kainos padidėjimo, tačiau žiemos laikotarpiu brangesnės dujos gali tapti vienu iš svarbesnių elektros rinkos kainos veiksnių.
Fiksuoti kainą ar palikti dalį rizikos rinkai?
Esant tokiai rinkos situacijai, sprendimas fiksuoti dujų kainą pirmiausia turėtų būti vertinamas kaip rizikos valdymo priemonė. Fiksuota kaina leidžia iš anksto žinoti reikšmingą dalį būsimų energijos sąnaudų ir sumažinti priklausomybę nuo galimų kainų svyravimų šildymo sezono metu.
„Kainos fiksavimas pirmiausia suteikia verslui daugiau aiškumo dėl būsimų sąnaudų. Tai nėra bandymas atspėti, kad rinkos kaina būtinai kils – tai sprendimas iš anksto sumažinti dalį neapibrėžtumo“, – sako M. Masalskis.
Elektros rinkoje riziką galima valdyti ir lanksčiau – nebūtina viso vartojimo susieti tik su fiksuota arba tik su biržos kaina. Daliai verslo klientų gali būti aktualus modelis, kai viena vartojimo dalis apsaugoma fiksuota kaina, o kita paliekama susieta su rinkos kaina. Tokiu būdu įmonė dalį sąnaudų gali planuoti iš anksto, tačiau kartu išsaugo galimybę pasinaudoti rinkos kainų mažėjimu, jei toks artimiausiu metu būtų.
„Renkantis visiškai su birža susietą planą visa kainų svyravimo rizika tenka pačiai įmonei. Tai gali būti tinkamas pasirinkimas verslui, kuris yra pasirengęs priimti rinkos pokyčius ir nori išlaikyti daugiau lankstumo. Be to, pasirinkus „Elektrum“ biržos planą, jo atsisakyti galima bet kada, mes netaikome sutarties nutraukimo mokesčio. Vis dėlto dabartinėje situacijoje, atsižvelgiant į verslo specifiką ir jautrumą, saugesnis variantas būtų fiksuoti elektros kainą ar dalį jos, nes šiuo metu kainų pokyčiai didmeninėje elektros rinkoje ypač sunkiai prognozuojami, o tai sunkina kaštų valdymą ir planavimą“, – pataria ekspertas.
Galiausiai, anot jo, svarbiausia ne bandyti tiksliai nuspėti, kokia bus energijos kaina po kelių mėnesių. Rinkoje tam yra per daug kintamųjų – nuo oro sąlygų ir atsinaujinančiosios energijos gamybos iki SGD tiekimo ir geopolitinių įvykių. Verslui svarbiau iš anksto apsispręsti, kokią kainos rizikos dalį jis nori prisiimti, o kokią – sumažinti.
Todėl artėjant žiemai sprendimas dėl energijos kainos yra ne tiek bandymas „pagauti“ geriausią rinkos momentą, kiek būdas pasirinkti įmonei priimtiną rizikos ir kainos prognozuojamumo balansą.
