Jau praėjo šimtmečiai nuo tų laikų, kuomet vandenį žmonės semdavosi iš upių ar ežerų, vandentiekis dabar yra viena didžiausių būtinybių. Taip pat reiktų nepamiršti ir dujų, užtikrinančių namų šildymą. Visi šie inžineriniai tinklai neatsiranda savaime, ne prisilipdo prie pastatų pagal nutylėjimą. Tai ilgo ir kruopštaus darbo rezultatas, inžinerinių tinklų projektavimas, užtikrinantis kokybišką gyvenimą.
Nesvarbu ar statomas gyvenamasis namas, ar biurų pastatas ar visas gamybinės paskirties kompleksas, tačiau atitinkamo mąsto inžineriniai tinklai projektuojami nuolat. Verta išskirti elektros tinklų projektavimą, kadangi nuo to viskas dažniausiai ir prasideda.
Elektra – svarbi šiuolaikinio gyvenimo dalis
Perkant sklypą namui ar komerciniam objektui, vienas pirmųjų klausimų yra apie elektros tinklus, ar iki objekto yra nutiesta elektros linija. Jei tokia yra, viskas puiku ir galima nedelsiant pradėti numatytus darbus. Jei linija nenutiesta, reikės specialistų, kurie suprojektuotų elektros inžinerinius tinklus bei darbininkus, kurie įgyvendintų projektą.
Kaip viskas vyksta? Pirmiausia, reikia pateikti paraišką ESO elektrai įvesti. Tai galima padaryti internetu arba klientų aptarnavimo skyriuje. ESO duoda technines prisijungimo sąlygas, nurodo kur ir kaip geriau įsivesti elektrą, ar tai galima padaryti paprastai ar reikalingas techninis projektas.
Jei reikalingas projektas, reikalingas projektuotojas, kuris išanalizuotų situaciją ir parengtų inžinerinį projektą. Elektros projektai rengiami tik pagal išduotas ESO prisijungimo sąlygas. Apimtis ir parengimo trukmė priklauso nuo planuojamo statyti objekto, nuo atstumo iki artimiausios pastotės bei kitų niuansų.
Vartotojui elektros prijungimas užtrunka iki 25 kalendorinių dienų, jei projektas nėra reikalingas. Jei reikia parengti inžinerinį projektą, tuomet pajungimas užtrunka ilgiau, paprastai iki 85 kalendorinių dienų. Šis terminas tik orientacinis, gali trukti ir ilgiau, priklausomai nuo objekto vietos, specifikos, sezono ir kitų, nenumatytų priežasčių.
Šiuolaikinė elektra – dažniausiai po žeme
Vis rečiau miestuose galima pamatyti elektros stulpus, viskas estetiniais bei patogumo sumetimais perkeliama po žeme. Tai nereiškia, jog orinių linijų yra atsisakoma visiškai, todėl kiekvienam nekilnojamo turto savininkui svarbu žinoti apsaugines kiekvienos elektros linijos ribas.
Jei virš sklypo eina orinė elektros linija, tuomet priklausomai nuo elektros įtampos, linijai skiriama 2-15 metrų apsauginė zona į abi puses. Elektros apsaugos zonoje, be ESO leidimo negalima vykdyti intensyvių darbų, tokių kaip pastatų statymas, remontas, griovimas, negalima sodinti medžių. Miestuose, kur intensyvus apželdinimas, medžius ir augalus elektros linijos apsaugos zonoje prižiūri miesto želdinius tvarkančios įmonės. Tuo tarpu privačiame sklype, už apsaugą atsakingas sklypo savininkas. Tad toje vietoje reikia sodinti augalus, kurie nesiektų elektros laidų, arba reikia nuolat juos genėti.
Jei elektros linija tiesiama po žeme, apsaugos zona yra po metrą iš abiejų pusių. Elektros linijos apsaugos zonoje negalima vykdyti kasinėjimo darbų. Išskirtiniu atveju galima kasti iki 30 cm gylio. Kasinėjant gali būti sujudintas gruntas, elektros linija pasislinkti. Taip pat apsaugos zonoje negalima sodinti medžių ir augalų giliomis šaknimis.
Įsivedus elektrą į objektą prasideda visi kiti darbai. Tad drąsiai galima teigti, jog elektra vienas svarbiausių inžinerinių tinklų, nuo kurios viskas prasideda.
