Rinkdamiesi prekes, vartotojai vis dažniau pirmenybę teikia ekologiškiems produktams ir pakuotėms. Gebėjimas pasiūlyti inovatyvių ekologiškų produktų ar technologijų atveria galimybių Lietuvos verslui sėkmingai prekiauti aukštus aplinkosaugos standartus taikančiose Vakarų rinkose. Pastebima, kad į žaliąsias inovacijas investuojančios įmonės jau šiandien turi didelį konkurencinį pranašumą, o ateityje tai taps įprasta praktika.
Siekiant atskleisti verslo galimybes gauti ekonominės naudos kuriant ir diegiant žaliąsias inovacijas, itin svarbu ieškoti naujų sprendimų ir juos skatinti. Ūkio ministerijos įgyvendinama Žaliosios pramonės inovacijų programa, finansuojama 2009–2014 m. Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis, – viena iš pirmųjų paramos priemonių Lietuvoje, orientuota į žaliųjų inovacijų versle skatinimą. Šiuo metu 13 smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių įgyvendina į žaliųjų technologijų diegimą orientuotus projektus, kuriems iš programos biudžeto Ūkio ministerija paskirstė 7 mln. eurų paramą.
UAB „SG dujos“, įgyvendindama projektą „Žaliosios inovacijos SGD gamybos technologiniuose procesuose“, įrengė pirmuosius Lietuvoje hidrometano (vandenilio praturtintų suslėgtųjų gamtinių dujų) gamybos modulius Marijampolės, Telšių ir Ukmergės degalinėse. Ši naujovė leis ne tik naudoti pažangesnį kurą, pildyti autobusus hidrometano mišiniu, kuris sumažins į aplinką išmetamų kenksmingų teršalų kiekį, bet ir sukurs iki 10 aukštos kvalifikacijos darbo vietų.
„Naujoji įranga ruoš kurą gamtinėmis dujomis varomiems miestų autobusams, 10 procentų gamtinių dujų tūrio bus pakeista vandeniliu. Per planuojamą pirminį 10 milijonų kilometrų transporto priemonių eksploatacijos etapą inovacija leis sumažinti anglies dioksido teršalų kiekį 360 tonų“, – sako UAB „SG dujos“ generalinis direktorius Virginijus Korsakas.
UAB „SG dujos” šiam projektui įgyvendinti pasitelks iki 0,7 mln. eurų savo lėšų ir iki 0,6 mln. eurų Žaliosios pramonės inovacijų programos lėšų .
Atliekų perdirbimo veiklą vykdanti UAB „Ecso“ 344,2 tūkst. eurų Žaliosios pramonės inovacijų programos lėšų panaudos inovatyviai atliekų perdirbimo įrangai, kuri leis sumažinti plastiko atliekų kiekį sąvartynuose, įsigyti. Šiuo metu įmonė gali perdirbti ne visą plastiką – tik tą, kurio užterštumas ne didesnis nei 18 proc. Labiau užteršta plėvelė negali būti perdirbta ir išvežama į sąvartyną. Siekiant išspręsti šią problemą, UAB „Ecso“ planuoja modernizuoti polietileno plėvelės plovimo liniją. Įsigyta įranga leis išplauti iki 70 proc. užterštą plėvelę. Projektas įgyvendinamas su partnere iš Norvegijos – įmone „Steco Miljo“.
UAB „Cherry servers“ – vienas iš daugiausia duomenų eksportuojančių centrų Lietuvoje – gavo 244,6 tūkst. eurų paramą. Kompanija diegs Skandinavijos valstybių duomenų centruose sėkmingai naudojamą duomenų centro modulį, padėsiantį užtikrinti mažesnį elektros energijos suvartojimą augant įmonės produktyvumui. Šame inovatyviame modulyje bus įrengta šilumos pernešimo sistema, o jame gaunama šiluma bus panaudota patalpoms šildyti ir karštam vandeniui tiekti – taip bus sumažintas šilumos energijos suvartojimas. Įrengus naują duomenų centro modulį, seni ir neekonomiški serveriai bus pakeisti naujais, naudojančiais mažiau elektros energijos.
Spaustuvių dažų gamintoja „Veika“ 1 mln. eurų paramą naudos naujai technologijai, reikalingai tapetų gamybos srityje, kurti. Šios technologijos poreikį lėmė didėjantis vartotojų dėmesys įsigyjamų tapetų poveikiui žmonių sveikatai ir aplinkai. Sukurta technologija leis gamyboje naudoti dažus, savo sudėtyje neturinčius polivinilchlorido, kuris sunkiai suyra ir sukelia didelio masto aplinkosaugines problemas.
UAB „Birštono mineraliniai vandenys ir Ko“ siekia, kad natūralus mineralinis vanduo vartotoją pasiektų toks, tarsi būtų ką tik iš šaltinio. Kompanija planuoja sukurti 4 skirtingos talpos ekodizaino stiklo butelius nealkoholiniams gėrimams.
Anot šios įmonės Naujų produktų kūrimo vadovės Austės Pranckutės, šiuo metu stiklo sąnaudos sudaro iki 67 proc. produkto kainos, o logistikos sąnaudos į stiklinius butelius supilstyto vandens kainą padidina tiek, kad ji tampa nebepatraukti pirkėjams. Įgyvendintas projektas leis sumažinti gamybos išlaidas apie 38 proc., 18 proc. sumažės logistikos išlaidos, o taršos mokestis – 40 proc. Tikimasi, kad šie sprendimai taip pat padidins įmonės pardavimą ir eksportą, bus sukurtos 5 naujos darbo vietos.
Bendras UAB „Birštono mineraliniai vandenys ir Ko“ projekto biudžetas siekia 0,5 mln. eurų, Žaliosios pramonės inovacijų programos lėšomis finansuojama 35 procentai projekto vertės. Projektas įgyvendinamas su partnere iš Norvegijos – bendrove „Berg Holding“.
Ūkio ministerija Žaliosios pramonės inovacijų programą įgyvendina bendradarbiaudama su Norvegijos verslo skatinimo agentūra „Innovation Norway“. Teikiant paramą prioritetas buvo skiriamas bendriems dvišaliams Lietuvos ir Norvegijos verslo projektams.
