Dirbtinis intelektas įmonėse plečiasi nekontroliuojamai
2025 m. DI technologijas naudojo 21,3 proc. Lietuvos įmonių, beveik dvigubai daugiau nei metais anksčiau. Tačiau didžioji dalis naudojimo vyksta be jokios priežiūros. Tyrimai rodo, kad apie 78 proc. darbuotojų darbe naudoja savo asmeninius DI įrankius, o vos kas penkta organizacija turi aiškią DI naudojimo politiką.
Šis reiškinys vadinamas šešėliniu DI: kai komandos savarankiškai naudoja viešus DI įrankius apeidamos IT skyriaus patvirtinimą. Problema ne pats dirbtinis intelektas darbe, o tai, kad niekas nemato, kas, kokius duomenis ir kokiems DI įrankiams paviešina.
DI naudojimas skaičiais
Bendrą situaciją geriausiai atskleidžia keli skaičiai. 2025 m. Lietuva su 21,3 proc. lenkė ES vidurkį (apie 20 proc.) ir pagal metinį augimą buvo trečia tarp ES šalių. Pasaulyje DI bent vienoje srityje jau reguliariai naudoja net 88 proc. organizacijų, tačiau, nepaisant tokio masto, vos 18 proc. įmonių turi aiškią DI naudojimo politiką.
Dar daugiau, 69 proc. organizacijų įtaria nesankcionuotą DI naudojimą savo viduje. Pasekmės jau apčiuopiamos, nes maždaug 20 proc. duomenų pažeidimų pasaulyje yra susiję su šešėliniu DI ir tai vidutiniškai apie 615 000 EUR padidina kiekvieno pažeidimo kainą.
Lietuvoje atotrūkis itin ryškus, nes DI jau naudoja apie 69 proc. gyventojų, tačiau juo pasitiki tik apie trečdalis. Būtent šis skirtumas tarp naudojimo ir pasitikėjimo geriausiai parodo, kodėl reikia saugaus bei centralizuoto DI valdymo.
Kokios rizikos kyla, kai DI naudojimas yra padrikas
Kai DI valdymas organizacijoje paliekamas savieigai, kyla kelios konkrečios DI rizikos įmonėje. Pirmoji ir didžiausia yra duomenų nutekėjimas, kai darbuotojai į viešus įrankius suveda konfidencialią informaciją, kuri vėliau gali būti panaudota DI modeliams apmokyti.
Antra rizika yra atitikties pažeidimai, nes netvarkingas asmens duomenų tvarkymas pažeidžia BDAR, o nuo 2025 m. galioja ir ES DI aktas, įpareigojantis užtikrinti skaidrumą bei žmogiškąją priežiūrą.
Trečia yra reputacijos žala, kurią sukelia klaidingi DI atsakymai, pateikti kaip oficiali pozicija. Tokie atvejai jau kainavo ne vienai įmonei tiek pinigų, tiek pasitikėjimo, o pasitaikė ir tokių, kai už DI sugeneruotas prasimanytas citatas teko grąžinti dalį užmokesčio klientui.
Todėl DI saugumas įmonėje nėra techninė smulkmena, o pamatinė sąlyga, kad DI teiktų naudą, o ne nuostolius.
Ką reiškia kontroliuotas DI diegimas
Kontroliuotas DI diegimas organizacijoje nereiškia draudimo. Draudimas naudojimo nesustabdo, jis tik paverčia jį nematomu. Tikslas yra priešingas – įvesti dirbtinį intelektą įmonėje į aiškią, valdomą sistemą, kuri remiasi trimis ramsčiais.
Pirmasis yra matomumas, kai vadovai mato, kas ir kaip naudoja DI. Antrasis yra DI valdysena, kai galioja aiškios taisyklės ir leidimai. Trečiasis yra saugumas, kai duomenys yra apsaugoti, o naudojimas atitinka teisės aktus.
Šią logiką patvirtina ir tarptautiniai standartai, tokie kaip NIST DI rizikų valdymo karkasas bei ISO/IEC 42001, taip pat Lietuvos duomenų apsaugos inspekcijos parengti pirmieji žingsniai DI sistemoms.
Kaip nustatyti leidimus, prieigos ribas ir taisykles
Praktinis DI valdymas susideda iš kelių tarpusavyje susijusių elementų. Viskas prasideda nuo aiškios naudojimo politikos, kuri nurodo, kokie įrankiai patvirtinti ir kokius duomenis į juos galima įvesti. Prie jos prisideda prieiga pagal roles, kad kiekvienas darbuotojas turėtų tik jam reikalingas teises, ir duomenų filtrai, neleidžiantys jautrios informacijos siųsti į išorinius modelius.
Galiausiai, svarbu užtikrinti DI naudojimo auditą bei žurnalus, fiksuojančius veiklą peržiūroms, ir reguliarius darbuotojų mokymus, kad jie žinotų, kaip naudoti DI saugiai. Būtent taip atsakoma į klausimą, kaip valdyti DI naudojimą įmonėje praktiškai, o ne tik popieriuje.
Praktiniai žingsniai, nuo kurių pradėti
Sėkmingas DI diegimas organizacijoje prasideda ne nuo technologijos, o nuo tvarkos. Pirmiausia verta atlikti DI inventorių ir išsiaiškinti, kokie įrankiai jau naudojami, o tada įvertinti rizikas pagal BDAR ir ES DI aktą.
Toliau parengiama aiški naudojimo politika, pasirenkama patvirtinta ir saugi platforma, nustatomos prieigos bei žmogiškoji priežiūra, apmokomi darbuotojai ir galiausiai pereinama prie nuolatinio stebėjimo bei tobulinimo. Įdomu tai, kad, tyrimų duomenimis, tik apie 6 proc. organizacijų šiandien yra tikri DI lyderiai, todėl ankstyvas ir kontroliuotas DI diegimas vis dar suteikia realų konkurencinį pranašumą.
Dirbtinis intelektas darbe yra galimybė tiems, kurie jį valdo, ir rizika tiems, kurie jo nemato. Tinkamas DI valdymas paverčia nematomą grėsmę kontroliuojamu konkurenciniu pranašumu.
nexos.ai: centralizuotas valdymas, matomumas, saugumas
Šiems iššūkiams spręsti skirta Lietuvos kapitalo platforma nexos.ai, leidžianti naudoti daugiau nei 100 DI modelių vienoje saugioje aplinkoje.
Vietoje dešimčių nekontroliuojamų ir atskirų įrankių gaunate vieną platformą su 100+ DI modelių, įskaitant Claude, ChatGPT, Gemini ir kitus – vienoje vietoje su centralizuotu valdymu, prieigos leidimų nustatymu, duomenų filtrais ir detaliu DI auditu.
Duomenys laikomi Europoje, nenaudojami modeliams apmokyti, o platforma atitinka GDPR, ISO 27001 ir SOC 2 reikalavimus.
Taip DI saugumas įmonėje tampa ne kliūtimi, o pagrindu drąsiau diegti dirbtinį intelektą darbe.
