Per dvylika metų – tiek jau organizuojamas festivalis – Aludarių diena išaugo į vieną ryškiausių kultūrinių ir gastronominių renginių pajūryje. Ir į vieną laukiamiausių švenčių „Švyturys Brewery“ kieme, Klaipėdoje. Laukiamiausią ir aludarių, ir besidominčių alumi – ne vien klaipėdiečių, nes į šventę suvažiuoja žmonės iš visos Lietuvos. Vien šiemet Aludarių dienoje sulaukta apie dešimt tūkstančių lankytojų, ieškojusių čia gero skonio, muzikos ir įvairovės.
Degustacijų erdvė – viena unikaliausių festivalio dalių
„Pamenu, pirmose šventėse galėjai paragauti vos vienos daryklos alaus. Dabar festivalyje buvo pristatyta septynių visame pasaulyje pripažintų alaus daryklų: „Raudonų plytų alaus dirbtuvių“, Švyturio“ ir seserinių daryklų Švedijoje, Norvegijoje, Latvijoje bei Niujorko Brukline – produkcija, t. y. daugiau nei trisdešimt skirtingų alaus rūšių“, – pasakoja alaus someljė. Įdomiausia, kad lankytojai galėjo dalyvauti profesionaliose degustacijose, kurias vedė ne samdyti žmonės, o „Švyturio“ aludariai ir ambasadoriai.
„Maždaug prieš aštuonerius metus pradėjau vykdyti ambasadorių programą – trijų dienų mokymus mūsų darbuotojams, kurie nėra aludariai ir su alumi tiesiogiai nedirba. Mokymų metu gilinamės į alaus istoriją, stilius, teigiamus ir neigiamus alaus aromatus, derinimą su maistu bei gamybos technologiją. Aludarių dieną šie žmonės stoja prie stendų degustacijų erdvėje: kolegos iš Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus, sandėlio ar Pardavimo skyriaus tampa tikraisiais ambasadoriais, – pasakoja. – Įsivaizduokite, į šventę atėjusiam žmogui alų pristato ne samdytas pardavėjas, šaltai burbtelintis: „Čia – ipa. Čia – stout stiliaus alus“, o žmogus, kuris dovanoja lankytojui savo nuoširdžią patirtį: „O, atsimenu, kaip šitą skonį kūrėme kartu su kolegomis ir ragavome su desertu!“ Taip gimsta istorijos apie alų. Smagu ir svečiams girdėti nuoširdžius įspūdžius, ir patiems darbuotojams – jie didžiuojasi bei noriai dalyvauja Aludarių dienoje. Jau ne pirmus metus festivalį vadiname visų „Švyturio“ darbuotojų gimtadieniu.“ Ne vienas svečias, apsilankęs degustacijų zonoje, stebėjosi, kiek alaus skonių sukurta ir kiek daug iki šiol net nežinojo esant.
Įvairovė – tai, kas stebina šventės lankytojus
Pasak alaus someljė, norint įsitikinti, kad lietuvių skonis ir supratimas apie alų keičiasi, užtenka įvertinti pastarąjį dešimtmetį. „Anksčiau lietuviai nebent užsienyje galėdavo paragauti įvairesnių skonių. Dabar Lietuvoje turime kelis šimtus alaus rūšių ir žmonės noriai eina į alaus degustacijas, kad pažintų, atrastų, patirtų ką nors neragauto. Kadaise vynas užėmė sofistikuočiausio gėrimo viršūnę, dabar alus veržiasi į priekį. Antai Belgijos restoranuose alaus korta dažnai yra didesnė nei vynų. Žmonių įpročiai ir skoniai keičiasi, todėl įvairovė tiesiog būtina, – įsitikinęs. – Mano manymu, alus yra kompleksiškiausias iš gėrimų. Tarkime, vynas turi vieną, daugiausia du ingredientus. Alus – net keturis: salyklą, vandenį, apynius ir mieles. Salyklo yra apie du šimtai rūšių, apynių – irgi, mielių – apie šimtas penkiasdešimt. Ir dar vanduo yra skirtingas. Įsivaizduokite, kiek galimybių kurti skonio variacijas!“
Pasak Jono, vienas smagiausių dalykų kuriant alų – tai praktiškai neišsenkanti galimybė žaisti skoniais: „Švyturys“ ir „Raudonų plytų alaus dirbtuvės“ kasmet paleidžia naujų gėrimo variacijų. Dar švenčiame apyniuoto alaus – Ipos dieną, kur taip pat pristatome tris ar keturias naujas rūšis. O metų pabaigoje pasirodo ypatingas – dvejus metus ąžuolo statinėse brandintas alus. Ąžuolo statinių, kuriose prieš tai buvo laikytas burbonas, viskis ar vynas, atsivežame iš Škotijos, Amerikos, Prancūzijos, Portugalijos ar Vokietijos. Jose alus bręsta kelerius metus ir ribota partija išleidžiamas prieš Kalėdas – ypatingas, turintis medžio ir prieš tai jame laikyto gėrimo motyvų.“ Beje, šis statinėse brandinamas alus ir galimybė iš arčiau susipažinti su alaus gamybos procesu ne vieną šventės svečią priviliojo į ekskursiją po „Švyturio“ daryklą. Norinčiųjų dalyvauti išskirtinėse ekskursijose buvo tiek, kad kas valandą prie įėjimo į daryklą rikiavosi keliasdešimties žmonių eilė.
Ne mažiau svarbi festivalio dalis – gastronomija
Šventėje pristatytas įvairus maistas buvo geriausias įrodymas, kad prie alaus dera ne vien dažniausiai vartojami užkandžiai. Šiemet lankytojų laukė daugiau nei dvidešimt kruopščiai atrinktų maisto furgonėlių ir vieni ryškiausių šalies maisto kūrėjų. Tarp jų – Vylius Blauzdavičius su išskirtiniais BBQ patiekalais, „Flying Tomato“ komanda. Degustacijose alus buvo derinamas su specialiai šiam festivaliui sukurtais šefo Karolio Narušio tunų sumuštiniais su „Hokaido“ duona, taip pat austrėmis – kaip įrodymas, kad alus gali būti neatsiejama aukštosios gastronomijos dalis.
„Alus gali būti labai saldus, labai kartus, labai stiprus ar labai silpnas, labai intensyvus ir sodrus arba labai sausas... Nėra patiekalo, su kuriuo šis gėrimas nederėtų. Pavyzdžiui, vyną sudėtinga patiekti prie smidrų – jis turėtų būti labai specifinis, kad derėtų. O štai belgiško tipo alui nėra jokių trukdžių derėti su lietuvišku maistu: silkės tinka su pilsneriu, cepelinai – su aromatingu, prieskoniniu belgišku tripeliu, – maisto ir alaus derinimo subtilumus atskleidžia alaus someljė. – Yra kelios alaus ir maisto derinimo taisyklės: jeigu gėrimas lengvas, neintensyvus, tai ir maistas turėtų būti panašus. Tarkime, su lageriu tinka picos, burgeriai, sparneliai, lengvai rūkyti ir kiek sūresni patiekalai. Prie jūrų gėrybių, salotų arba žuvies – kvietiniai alūs. Intensyvaus skonio maistą: rūkytą, degintą, skrudintą – geriausiai palydi deginto salyklo, sunkesnio skonio alūs.“
Čia susitinka ne tik skoniai, bet ir muzika bei kultūra
Festivalis kasmet suburia ir muzikos melomanus, nes Aludarių diena nėra tiesiog tradicinė šventė – tai kruopščiai kuruojamas muzikos, gastronomijos ir alaus kultūros festivalis, į kurį žmonės atvyksta dėl ypatingos atmosferos ir kokybiško turinio. Šiemet festivalio lankytojus pasitiko itin plati muzikinė programa. Renginio erdvėje iškilo net trys skirtingos scenos, jose savo pasirodymus surengė gausus būrys pripažintų Lietuvos atlikėjų.
„Groja plytos“ scenoje skambėjo ne tik muzika, bet ir humoro programa – smagią nuotaiką čia kūrė Žilvino Kerbelio stand-up pasirodymas. Vėliau scenoje grojo muzikos grupės „dargana“, „Mėlyna“, Kristijonas Ribaitis bei hiphopo meistrai „Despotin Fam“ ir ugningieji „Baltic Balkan“.
Vakarui įsibėgėjant Aludarių dienos lankytojai melomanai ėmė burtis aplink pagrindinę „Švyturio Nealkoholinis“ sceną, kur pasirodė grupės „jautì“, „Kamanių šilelis“ bei „Saulės kliošas“, o vakaro kulminacija tapo ryškiausių šalies alternatyviosios muzikos vardų – „ba.“ ir „Solo ansamblis“ – koncertai. Festivalio atmosferą kaitino DJ Candy Shop ir DJ Paipce. Dauguma šių atlikėjų renka pilnas koncertų sales visoje Lietuvoje, o į festivalį kaskart noriai sugrįžta dėl ypatingos renginio auros.
„Neretai pasikalbu su festivalyje grojančiais muzikantais. Visi sako, kad čia labai smagu koncertuoti, nes susirenka išskirtinė gero skonio ir gero garso ieškanti publika, – neslepia J. Lingys. – Ir mes kasmet organizuodami Aludarių dieną pastebime, kokie šviesūs žmonės čia renkasi: jiems patinka ypatinga atmosfera, kurią sukuria ir gera, progresyvi muzika. Žmonės atvyksta ne tik atrasti alaus naujienų, bet ir smagiai praleisti laiko su draugais ar šeima. Per dvylika metų Aludarių diena suformavo subtilias šventės tradicijas ir sukūrė išskirtinį bendrystės jausmą, dėl kurio žmonės čia kasmet sugrįžta.“
