Sekite 15min Google
Jis iš esmės keičia tai, kaip verslas turės vertinti ir rinktis pakuotes bei pagrįsti jų atitiktį. Nors naujieji reikalavimai bus taikomi etapais, atidėlioti pasirengimą būtų rizikinga – šiandien pasirinktos pakuotės po kelerių metų gali nebeatitikti reikalavimų.
Šioje srityje veikiančios organizacijos jau ieško sprendimų, kaip padėti verslui lengviau pereiti prie naujosios sistemos. Kaip sudėtingus teisės aktų reikalavimus paversti aiškiais praktiniais žingsniais Lietuvos verslui, bus ieškoma atsakymų jau spalio 1 d. Kaune vyksiančiame Baltijos šalių pakuočių sektoriaus forume „Pakuotė Ratu“. Lietuvos ir užsienio ekspertai aptars, kaip naujieji PPWR reikalavimai veiks praktikoje, ko galima pasimokyti iš kitų Europos valstybių ir kokių veiksmų verslui reikėtų imtis jau šiandien.
Vienas reglamentas – daug praktinių klausimų
„Pasakysiu tiesiai: didžiausias iššūkis šiandien yra ne pats Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamento tekstas. Reglamentą perskaityti gali kiekvienas. Problema prasideda tą akimirką, kai jį reikia perkelti į realią įmonės veiklą“, – sako forumo „Pakuotė Ratu“ organizatorė Živilė Ramoškienė.
Anot jos, net patyrusios įmonės susiduria su klausimais, į kuriuos nėra paprastų atsakymų, o tą patį reikalavimą rinkos dalyviai kartais supranta skirtingai. Klausimų dėl atskirų PPWR nuostatų aiškinimo Europos Komisija sulaukia ir iš verslo, ir iš pačių valstybių narių institucijų.
Praktikoje daugiausia klausimų kyla dėl trijų dalykų. Kas tiekimo grandinėje atsako už pakuotę? Kokių dokumentų ir įrodymų pakanka jos atitikčiai pagrįsti? Ir kaip surinkti informaciją, kai vieną jos dalį turi pirkimų skyrius, kitą – kokybės ar tvarumo specialistai, o trečią – pakuočių tiekėjas? Gamintojui nebeužtenka vien pareikšti, kad pakuotė atitinka PPWR – reikia atlikti atitikties vertinimą, parengti techninius dokumentus bei ES atitikties deklaraciją ir turėti visa tai pagrindžiančius duomenis.
„Štai tada PPWR labai greitai virsta ne pakuotės, o duomenų, atsakomybių ir procesų valdymo klausimu. Būtent čia dauguma ir įstringa“, – pažymi Ž. Ramoškienė.
Dalis didžiųjų pokyčių dar priešakyje. Artėjant 2030 m. bus pradėta taikyti daugiau reikalavimų dėl pakuočių perdirbamumo, ženklinimo, perdirbto plastiko naudojimo, minimizavimo ir pakartotinio naudojimo. Ne visos detalės jau aiškios, nes daliai reikalavimų dar rengiami lydimieji teisės aktai, metodikos ir bendri kriterijai. Vis dėlto, pasak Ž. Ramoškienės, laukti, kol paaiškės kiekviena detalė, verslui būtų klaida.
„Jei turėčiau visą PPWR sudėti į vieną sakinį, kurį verslas privalo įsisąmoninti, jis būtų toks: 2030-ieji nėra PPWR pradžia. PPWR jau taikomas“, – pabrėžia ji.
Nemažai praktinių neaiškumų kelia ir išplėstinė gamintojo atsakomybė (EPR). Pavyzdžiui, internetu prekiaujant keliose ES valstybėse EPR pareiga dažniausiai atsiranda ten, kur produktas pasiekia vartotoją. Todėl įmonei gali tekti kiekvienoje šalyje atskirai registruotis, mokėti įmokas ir turėti įgaliotąjį atstovą. Pakanka pakeisti vieną tiekimo grandinės aplinkybę, kad pasikeistų ir už pakuotę atsakingas subjektas.
Pasak Ž. Ramoškienės, būtent todėl forumas rengiamas dabar: PPWR jau taikomas, verslas pradeda suvokti tikrąjį jo kompleksiškumą, tačiau didžioji pakuočių transformacijos dalis dar priešakyje. „Renginyje nebus dar vieno pasakojimo apie tai, kas parašyta PPWR tekste – tą galite perskaityti patys. Mums rūpi visai kitas klausimas: ką verslui su tuo daryti jau šiandien“, – sako forumo organizatorė.
Vien įrašo „atitinka“ nebepakanka
Kaip pasirengimas naujiems reikalavimams atrodo realioje įmonėje, rodo „BIOVELA Group“ pavyzdys. Bendrovė dar iki PPWR taikymo pradžios ieškojo būdų mažinti pakuotėms sunaudojamo plastiko kiekį ir gerinti jų perdirbamumą. Vienu iš tokių sprendimų tapo perdirbamų „Flow-pack“ pakuočių įvedimas. Tačiau, pasak įmonės produktų vystymo projektų vadovės Rūtos Dambrauskienės, naujasis reglamentavimas verčia į kiekvieną pakuotę pažvelgti dar atidžiau.
„Naujas pakuočių reglamentavimas skatina į pakuotę žvelgti dar kompleksiškiau ir gerokai detaliau suprasti jos sudėtį, naudojamas medžiagas, atskirų komponentų suderinamumą bei realias perdirbimo galimybes. Tai reiškia, kad priimdami sprendimus dėl pakuotės turime vertinti ne tik jos funkcionalumą, kainą ar tinkamumą gamybai, bet ir visą jos gyvavimo ciklą – nuo pasirinktos žaliavos iki to, kas su pakuote nutiks ją panaudojus“, – sako R. Dambrauskienė.
Kartu keičiasi ir bendravimas su tiekėjais. Dabar iš jų reikia gauti duomenis apie pakuotės sudėtį, perdirbamumą, perdirbtos žaliavos kiekį ir naudojamas chemines medžiagas, o kai pakuotė liečiasi su maistu – ir jos saugą pagrindžiančius dokumentus. Vis dėlto vien deklaracijos neužtenka: įmonei svarbu žinoti, kokiais bandymais, tyrimais ar skaičiavimais pateikti teiginiai pagrįsti ir ar jie tikrai taikomi konkrečiai pakuotei.
„Ne visiems reikalavimams šiandien jau turime vienodai aiškias metodikas, standartus ar nusistovėjusią dokumentų praktiką. Todėl tiekėjo pateiktą informaciją turime vertinti kritiškai, o kilus abejonių prašyti papildomų įrodymų. Mums nebeužtenka dokumento, kuriame tiesiog parašyta „atitinka“ – turime suprasti, kuo ta atitiktis pagrįsta“, – sako pašnekovė.
Tiekėjui tampant svarbiu informacijos šaltiniu, būtina aiškiai susitarti, kokius duomenis ir kas turi pateikti. Juolab kad didesni tarptautiniai partneriai kartais prašo daugiau įrodymų, nei tiesiogiai numato PPWR.
„Pakuotės atitiktis negali būti vieno žmogaus ar vieno skyriaus atsakomybė, nes tam reikalingos labai skirtingos kompetencijos“, – sako R. Dambrauskienė ir priduria, kad „BIOVELA Group“ šiuos klausimus koordinuoja dedikuota komanda, o priimant sprendimus įsitraukia produktų vystymo, gamybos, pirkimų, kokybės, teisės ir tvarumo specialistai.
Pirmasis žingsnis – duomenų inventorizacija
„GS1 Lithuania“ direktoriaus pavaduotojos Indrės Lasionienės teigimu, PPWR įgyvendinti neužteks bendros informacijos apie tai, iš ko pagaminta pakuotė. Priklausomai nuo jos tipo ir paskirties, reikės žinoti medžiagų kilmę, perdirbtos žaliavos kiekį, cheminę sudėtį ar daugkartinės pakuotės naudojimo ciklų skaičių ir turėti šiuos duomenis pagrindžiančius dokumentus.
Pasak pašnekovės, ši informacija įmonėse dažnai išskaidyta tarp skirtingų padalinių, o dalis duomenų vis dar saugoma popieriniu formatu.
„Pagrindinis reikalavimas – kad duomenys būtų gaunami iš pirminio, patikimo šaltinio, kad jie būtų aktualūs ir prireikus nedelsiant atnaujinami. Kadangi tiekimo grandinės dalyviai paprastai turi tik tam tikrą dalį visų atitikčiai reikalingų duomenų, įmonėms juos gavus svarbu tinkamai apjungti ir saugoti savo ar išorinėse šiam tikslui skirtose kokybės valdymo informacinėse sistemose“, – aiškina I. Lasionienė.
Ne mažiau svarbu žinoti, kas ir kada duomenis pateikė, ar jie buvo atnaujinti ir kokia informacija perduota kitiems tiekimo grandinės dalyviams. Kartu įmonė turi apsaugoti komercines paslaptis. Tam gali būti nustatomi skirtingi prieigos lygiai: viena informacija būtų vieša, kita pasiekiama tik verslo partneriams ar rinkos priežiūros institucijoms. Pavyzdžiui, GS1 Digital Link leidžia tą patį pakuotės identifikatorių susieti su skirtingais informacijos šaltiniais ir juos atnaujinti nekeičiant ženklinimo ant pakuotės.
„Pradėti siūlyčiau nuo turimų pakuočių duomenų inventorizacijos. Tikslus identifikavimas ir kokybiški struktūruoti bei standartizuoti duomenys yra pagrindas atitikčiai“, – pataria I. Lasionienė.
Ž. Ramoškienė pripažįsta, kad didėjantis duomenų, dokumentacijos ir atsekamumo poreikis gali atrodyti kaip papildoma administracinė našta. Tačiau, pasak jos, reglamentas kartu parodo, kiek informacijos apie naudojamas pakuotes įmonės iki šiol neturėjo.
„Kartais biurokratija vadiname paprasčiausiai tai, kad pirmą kartą turime tiksliai žinoti, ką pateikiame rinkai“, – pastebi ji ir pažymi, kad verslas jau šiandien turėtų įsivertinti naudojamas pakuotes, inventorizuoti duomenis ir dokumentus, peržiūrėti informacijos apsikeitimą su tiekėjais bei paskirstyti vidines atsakomybes.
Praktiniai sprendimai verslui
„Kiekvienas dalyvis turėtų išsinešti savo įmonės veiksmų žemėlapį: ką daryti dabar, kam ruoštis iki 2030-ųjų ir – tai pabrėžiu ypač – kokius sprendimus priimti, kad pakuotė būtų tinkama rinkai. Šitą žemėlapį forume dėliosime kartu“, – teigia Ž. Ramoškienė, pristatydama forumo „Pakuotė ratu“ idėją.
Renginio metu vyks praktiniai seminarai apie pakuočių perdirbamumo vertinimą, PPWR taikymą ir gamintojo atsakomybę. Atskiroje „Ekspertų HUB“ erdvėje įmonių atstovai galės individualiai konsultuotis su ekspertais, aptarti savo situacijas ir kartu ieškoti konkrečiam verslui tinkamų sprendimų.
Dalyviai kviečiami atsinešti ne tik klausimus, bet ir pakuotes, dėl kurių atitikties ar ateities kyla abejonių.
Reguliavimo, atsakomybės ir rinkos priežiūros klausimus forume nagrinės Lietuvos bei užsienio ekspertai, Aplinkos ministerijos ir kontroliuojančių institucijų atstovai. Apie pakuočių atitiktį ir rinkos priežiūrą praktiniu požiūriu kalbės Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorė Goda Aleksaitė.
EPR sistemų ir gamintojų registrų ateitį pristatys Vokietijos pakuočių registro valdybos pirmininkė bei Europos nacionalinių registrų tinklo prezidentė Gunda Rachut. Lietuvos, Latvijos ir Estijos gamintojų bei importuotojų organizacijų vadovai pasidalys Baltijos šalių patirtimi ir aptars, su kokiais praktiniais iššūkiais šiandien susiduria regiono verslas.
Forumas aktualus ne tik pakuočių sektoriui, bet praktiškai kiekvienai įmonei, kuri gamina, importuoja, pakuoja ar pateikia supakuotus produktus ES rinkai. Jame laukiami įmonių vadovai, pirkimų, kokybės, tvarumo, produktų vystymo, pakuočių, teisės ir aplinkosaugos specialistai.