Dr.Veryga: „būtų idealu, jei valstybė perimtų tabako gamybą į savo rankas“
Bendrinę tabako gaminių pakuotę buvo bandoma įteisinti kaip direktyvą ir dabartinis LR Sveikatos ministras dr. Aurelijus Veryga dar 2013 m. viešai tikėjosi, kad tai atsitiks. Taip neįvyko ir iniciatyva buvo atmesta Europos Parlamente. Nors Europos Sąjungoje yra šalių, įsivedusių bendrinę tabako gaminių pakuotę (Jungtinė Karalystė, Airija, Prancūzija), daug progresyvių šalių šią priemonę arba atmetė kaip neefektyvią (Švedija, Vokietija, Šveicarija), arba jos įvedimą atidėjo, kol paaiškės daugiau šios politikos rezultatų (Danija, Belgija, Italija).
Neatrodo, kad šia politika patenkinti ir patys jos iniciatoriai – vienos iš šią pakuotę įsivedusių šalių, Prancūzijos, Sveikatos apsaugos ministrė Agnes Buzyn 2017 m. lapkritį vykusiame plenariniame posėdyje aiškiai pabrėžė, kad netikėjo ir netiki, kad bendrinė tabako gaminių pakuotė kada nors veiks – jos manymu, vienintelis būdas, veikiantis žmonių rūkymo įpročius – kainos.
Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministras dr. Aurelijus Veryga yra ilgametis tabako gamintojų kritikas. Jo tikslai – nuoširdūs, tačiau teiginiai, jei į juos pasigilintume, vieni kitiems prieštarauja. Štai 2013 metais savo asmeniniame tinklaraštyje dr. Veryga, kritikuodamas tabako gamintojų teiginius išsidavė, kad pagrindinis faktorius, verčiantis rūkyti – ne įspėjimai, ne pakuotės dizainas, o gaminių kaina ir pasiūla: „Be to, tyrimai parodė, kad pakuotė neturi įtakos sprendimui pirkti nelegalų tabaką, nes tam didžiausią reikšmę turi tokių gaminių pasiūla ir kaina“. Be abejo, ministras čia šneka apie nelegalų tabaką, bet, mąstant logiškai, jei pagrindinė priežastis pirkti nelegalų tabaką yra pasiūla ir kaina, kodėl kitaip turėtų būti su legaliais produktais? Ypač kalbant apie mažamečius, kuriems nusipirkti nelegalaus tabako yra daug paprasčiau nei legalaus.
Nesunku suprasti tokius neatitikimus nuomonėse, nes dr. Verygos galutinis tikslas – tabako pramonės sunaikinimas, tiesa, būdamas ministru jis negali sau leisti to viešai išsakyti. Tačiau dar nebūdamas ministru jis tabako pramonę savo asmeniniame tinklaraštyje yra palyginęs su „smegenų parazitais“, taip pat išreiškęs mintį, jog „būtų idealu, jei valstybei pavyktų susigražinti tabako ir alkoholio gamybą į savo rankas ir ilgainiui visiškai atsisakyti bent jau tabako gamybos“, o tabako kontrolės politikai besipriešinančius politikus palyginęs su „bomželiais“: „neabejoju, kad geriau paieškoję rastume ir kokio bomželio iš Lietuvos kaimo glūdumos pasisakymą apie tabako produktų direktyvą akcentuojant mokslinių tyrimų nebuvimą, kaip tą daro Tauragės meras, be abejo, prieš tai kaip reikiant išstudijavęs mokslinę literatūrą“.
Klausimai Ministrui:
- Jei tyrimai rodo, kad pakuotė neturi įtakos sprendimui pirkti nelegalų tabaką, nes tam didžiausią reikšmę turi tokių gaminių pasiūla ir kaina, kuo tai skiriasi nuo legalaus tabako, kurio pasiūla, ypač mažamečiams, yra dar labiau apribota?
- Ar vis dar norite susigrąžinti tabako gamybą į valstybės rankas?
Kas verčia (pradėti) rūkyti?
Vienas pagrindinių bendrinės tabako gaminių pakuotės šalininkų argumentų – mažamečių rūkymo prevencija. Jų teigimu, bendrinės tabako gaminių pakuotės mažins tabako gaminių patrauklumą ir padės užauginti tabako gaminių prekės ženklų neatpažįstančią, taigi – ir nerūkančią kartą. Vis dėlto, tyrimai rodo, kad pagrindinės ir svariausios priežastys, kodėl žmonės pradeda rūkyti – šeimos ir draugų įtaka, taip pat – dvasinės ligos, o bendrinės tabako gaminių pakuotės įvedimas būtų tik simbolinis sprendimas, realiai nesprendžiantis nei problemos šaknų, nei simptomų.
Tyrimų duomenimis, pagrindinė priežastis, dėl kurios pradeda rūkyti mažamečiai – šeimos ir draugų įtaka (Kobus, 2003), o apklausos Anglijoje ir Velse parodė, kad 17000 jaunų žmonių kasmet pradeda rūkyti vien dėl to, kad rūkoma yra jų namuose (Leonardi-Bee et al, 2011). Tėvai – pagrindinis faktorius, normalizuojantis rūkymą vaikų akyse (Öztürk, Kahraman, & Bektas, 2013).
Tyrimai taip pat rodo, kad rūkymo mastai ilgus metus natūraliai mažėja aukštų pajamų šalyse, tačiau jie stagnuoja tarp suaugusiųjų, kurie serga dvasinėmis ligomis (Center for Disease Control and Prevention, 2012). Jungtinės Karalystės tyrimų duomenimis, tarp sergančių depresija ir turinčių nerimo sutrikimą rūkančiųjų yra atitinkamai net 37 ir 36 proc. (McManus, Meltzer, & Campion, 2010), kai bendrai rūko tik 19 proc. Kitaip tariant, rūkymas dažnai yra dvasinių ligų pasekmė. Turint omenyje Lietuvos dvasinių ligų, savižudybių statistiką, pikta, kad dėmesys kreipiamas ne į šias sritis, o į jų simptomus.
Kai mokslininkų paklausiama, kokios priemonės yra efektyviausios mažinti rūkymo mastus (o ne tik klausiama apie bendrinę tabako gaminių pakuotę atskirai), dauguma jų mini mokestines priemones, kurios yra pagrindinis instrumentas tiek mažinti jau rūkančiųjų rūkymo mastus, tiek nerūkančiųjų pradėjimą rūkyti (Peterson et al., 1992). Palyginus visas reguliavimo priemones, mokestinės atrodo tiesesnis ir efektyvesnis būdas mažinti rūkymo mastus, o bendrinė tabako gaminių pakuotė – tik bandymas išrasti dviratį.
Klausimai Ministrui:
- Kokias šviečiamąsias programas tėvams, ypač – socialiai jautriose šeimose –Vyriausybė vykdo apie rūkymo žalą?
- Kokias sveikatingumo programas jaunimui yra suplanavusi Vyriausybė ateinantiems dvejiems metams? Kiek lėšų yra tam skiriama?
- Kokias priemones Vyriausybė taiko tam, kad būtų gydomi lietuviai, sergantys dvasinėmis ligomis? Kokios priemonės priimtos per pastaruosius du metus? Kas suplanuota?
Šaltiniai
Centers for Disease Control and Prevention (2012). Behavioral risk factors surveillance system: Comparability of data.
Kobus, K. (2003). Peers and adolescent smoking. Addiction, 98, 37–55.Find this resource:
Leonardi-Bee, J., Jere, M. L., & Britton, J. (2011). Exposure to parental and sibling smoking and the risk of smoking uptake in childhood and adolescence: A systematic review and meta-analysis. Thorax, 66, 847–855.Find this resource:
McManus, S., Meltzer, H., & Campion, J. (2010). Cigarette smoking and mental health in England: Data from the adult psychiatric morbidity survey 2007.
Maynard OM, Munafò MR, Leonards U. Visual attention to health warnings on plain tobacco packaging in adolescent smokers and non-smokers. Addiction. 2013;108(2):413-9.
Öztürk, C., Kahraman, S., & Bektas, M. (2013). Effects of perceived parental attitudes on children’s views of smoking. Asian Pacific Journal of Cancer Prevention, 14, 2615–2619.Find this resource:
Peterson, D.E., Zeger, S.L., Remington, P.L. & Anderson, A.H. (1992) The effect of state cigarette tax increases on cigarette sales, 1955 to 1988. American Journal of Public Health, 82[1], 94-96.
