Taip pat scenoje skambėjo savo sričių profesionalų pranešimai apie tai, kaip, naujausiais tyrimų duomenimis, vartojamas radijo turinys, kokį poveikį jis turi, bei kaip prekės ženklams sukurti unikalų savo skambesį.
Renginį organizuojančios „15min grupės“, kuriai ir priklauso radijo stotys M1, M1 PLIUS, M1 DANCE, „Lietus“ bei „Laluna“ rinkodaros vadovė Gabrielė Burbienė auditorijai pristatė svarbiausias naujienas – prieš savaitę visiškai atnaujintą klausomiausios Lietuvos radijo stoties M1 vizualinį identitetą, išsikeltus didžiulius tikslus bei planus sudrebinti visą muzikos rinką.
„Naujasis mūsų šūkis – „Su M1 tu ne vienas“. Tai faktas, kad ne vienas, nes mes esame ir būsime tikrai visur. Jūsų automobilyje, namuose, bet kuriame Lietuvos kampelyje. Ir būsime ne tik daugiau, drąsiau, bet ir skambėsime garsiau, ne tik radijo bangomis, kaip įprasta, bet ir kitomis medijomis“, – pasakojo G.Burbienė.
Ji pasidalijo, kad M1 žengia ir į leidybos rinką – netrukus pasirodys dar pavasarį radijo eterį ir socialinius tinklus sudrebinusio M1 projekto „DJ Kaziukas“ vinilinė plokštelė. Negana to, jau ruošiamas ir šio taip puikiai visų įvertinto projekto tęsinys su visiškai naujomis dainomis. Renginio svečiai išgirdo ir apie planus stiprinti skaitmenines radijo platformas – pradedant dar didesnę sinergiją su portalu 15min bei iš esmės perdaroma radijo skaitmenine platforma.
Susirinkusiems atskleistos ir dar dvi didžiulės šių metų naujienos, apie kurias M1 viešai paskelbs jau visai netrukus.
Auditorija galėjo akies krašteliu žvilgtelti ir į naująjį antros pagal klausomumą Lietuvoje radijo stoties „Lietus“ logotipą bei stipriai pasikeitusį prekės ženklo identitetą – jis visuomenei bus pristatytas birželio pradžioje.
KOG instituto partneris, rinkodaros konsultantas Domantas Gailius Radijo pusryčiuose supažindino su atliktais naujausiais tyrimais, parodžiusiais, kaip vartojamas audio turinys ir kokį poveikį jis turi. Milijonas žmonių Lietuvoje kiekvieną dieną klausosi muzikos, o radijo stotys yra pagrindinė audio medija, kurios klausomasi kiekvieną dieną.
Radijas Lietuvoje stipriai lenkia ir „YouTube, ir „Spotify“, kai kalbama apie kasdieninį muzikos klausymą.
Be to, radijas šiuo metu yra trečia paveikiausia medija pagal reklamos atsimenamumą, o radijo reklamos investicijos nuosekliai ir reikšmingai auga, rodo neseniai paskelbti „Kantar“ duomenys.
„Mūsų atliktos apklausos parodė, jog Lietuvoje muzika kasdien lydi virš milijono gyventojų. Tai labai didelis skaičius. Čia neįskaičiuojame jaunimo iki 16 metų, nes tam nėra metodologijos. Taip pat sudėtinga apklausti vyresnius nei 70 metų amžiaus žmones, jų mažos imtys. Tad bendras galutinis skaičius būtų dar didesnis.
„Žmonės su ausinėmis būna darbuose, gatvėse, sporto klubuose. Muzika visą laiką yra aplinkui. Kai klausi žmonių, kaip jūs tai darote, daugiausia atsakymų – „aš „YouTube“ įsijungiu“. Antroje vietoje tarp lietuvių yra radijas. Ir tik trečias mėgstamiausias būdas klausytis muzikos, pasirodo, yra „Spotify“. Įdomus dalykas apie radiją – jis yra klausomas kasdien. Visos kitos platformos – ne“, – tyrimų išvadomis dalijosi D.Gailius.
Pasak pranešėjo, daugeliui atrodo, kad visi audio turinį klausosi mobiliuosiuose telefonuose, tačiau radijas kaip prietaisas nėra išnykęs. Netgi atvirkščiai.
„Radijas vis dar yra populiarus, šį prietaisą turi virš 30% reguliarių vartotojų. Pridėjus tai, kad daugelis vis dar nenori mokėti už turinį, radijas puikiai gyvena kaip reklamos kanalas. Pritraukia pakankamai daug investicijų, kas rodo, kad prekės ženklai pasitiki radijo reklama. Prekės ženklai nekvaili. Jie nededa pinigų ten, kur galvoja, kad reklama neveikia. Čia dominuoja M1 grupė, išlaiko savo lyderystę ir irgi ne be reikalo. Akivaizdu, kad radiją žmonės tikrai mėgsta, vartoja. Todėl planuojant reklamos kanalus, radijo reklama išties neša naudą. Tai trečias kanalas pagal paveikumą. Jeigu mes dar pridedame gyvą eterį, situacija dar pagerėja“, – apibendrino jis.
Radijo reklama – kaip istorija
M1 programų direktorius, laidų vedėjas Arnoldas Eisimantas savo pranešime atskleidė veiksmingiausius būdus, ką daryti, kad klausytojai neišjungtų radijo ir papasakojo apie įdomiausius pastarojo meto radijo projektus. Būtent jie yra viena iš M1 vizitinių kortelių bei partnerių pamėgtas būdas integruoti savo reklamą.
„Buvo atliktos apklausos, dėl ko dažniausiai žmonės perjungia arba išjungia radiją. Yra daug dalykų, susijusių su transliuojama muzika, bet vienas labai svarbus rodiklis – reklamos intarpai. 38 % žmonių perjungia radijo stotį dėl reklamų. Todėl stengiamės ją į savo turinį įterpti ne tiesiogiai, o susiejant su istorijomis, įdomiais, niekur nematytais projektais. Ir čia yra mūsų radijo stoties, turbūt, pagrindinis išskirtinumas – mes į reklamą žiūrime ne kaip į tai, ką tiesiog būtina atidirbti“, – sakė A.Eisimantas, kuris šiuo metu kaip tik ruošiasi į dar vieną, jau tradiciniu tapusį projektą – pirmadienį prasidėsiančią Vyrų ekspediciją. Šįkart tiesioginėms radijo transliacijoms danguje paruoštas M1 lėktuvas, per savaitę aplankysiantis net 5 mažesnius Lietuvos miestus.
M1 garso prodiuseris Evaldas Mikalauskas susirinkusiems pasakojo apie garso svarbą reklamose bei tai, kaip prekės ženklams sukurti savo unikalų skambesį. E.Mikalauskas pademonstravo ne tik pasaulyje labai gerai atpažįstamus audio ženklodaros darbus, bet ir pasidalino jo paties kurtomis, į istoriją įėjusiomis M1 reklamomis. Būtent tokias paslaugas netrukus partneriams pradės teikti M1.
O M1, M1 PLIUS ir „Lietaus“ pardavimų direktorė Jolita Pranckevičienė bei „15min“ pardavimų vadovė Rita Žironė pristatė plačias audio bei skaitmeninių kanalų bendradarbiavimo galimybes, kurias šiuo metu siūlo „15min grupė“.
Radijo pusryčiai – jau antrasis iš „15min grupės“ organizuojamų renginių apie medijas. Praėjusį rudenį savo partnerius ji buvo sukvietusi į Spaudos pusryčius, o rudenį pakvies ir į Interneto pusryčius.
„15min grupei“ priklauso 11 prekės ženklų. Tai – naujienų portalas 15min, žurnalai „Žmonės“, „Ji“, „Legendos“, klausomiausia radijo stotis M1, antra pagal populiarumą šalyje radijo stotis „Lietus“, taip pat M1 PLIUS, M1 DANCE ir „Laluna“, naujienų agentūra BNS, filmų platforma „ŽmonėsCinema“.
