Kai gimė vaikas, viskas apsivertė aukštyn kojom labiau nei galėjau įsivaizduoti. Prie darbų biuruose pririšti nebuvome, tad laiką leidome drauge, auklės nereikėjo. Sūnui paaugus, žmona kartais išeidavo pasisėdėt su draugėmis, aš likdavau namie. Kitąkart likdavo ji, o išeidavau aš.
Tą vakarą leidau namie, o ji mieste dalinosi prisiminimais su klasės draugėmis. Nors gyvenome netoli centro, prašiau, kad grįžtų taksi automobiliu. Namą nuo gatvės skyrė tamsus vidinis kiemas, iki šiol būdavęs ramus ir saugus. Kaip man po to policija pasakė: „Deja, atsidūrė ne laiku ir ne vietoje...“.
