Sekite 15min Google
Tokią tendenciją patvirtina ir „Harvard Business Review Analytic Services“ atlikta apklausa – net 95 proc. respondentų nurodė, kad gyvi susitikimai yra vienas svarbiausių veiksnių kuriant ir palaikant ilgalaikius verslo santykius, o 89 proc. apklaustųjų teigė, kad jie yra būtini sėkmingai užbaigiant derybas.
„Technologijos šiandien leidžia greitai apsikeisti informacija, suderinti einamuosius klausimus ar palaikyti nuolatinį ryšį su partneriais. Tačiau verslo pagrindas vis dar yra žmonės. Tiesiogiai bendraujant lengviau suprasti ne tik tai, ką partneris sako, bet ir jo prioritetus, darbo kultūrą, vertybes bei ilgalaikes ambicijas. Todėl klausimai, kuriems nuotoliniu būdu kartais prireikia kelių savaičių ir dešimčių laiškų, susitikus gyvai neretai išsprendžiami vos per vieną susitikimą“, – sako A. Savickaitė.
Gyvi susitikimai padeda priimti geresnius verslo sprendimus
Naujų partnerių paieška šiandien prasideda nuo duomenų, rinkos analizės, vartotojų poreikių, tarptautinių tendencijų ir produkto potencialo vertinimo, tačiau vien skaičių priimant sprendimą nepakanka. Pasak A. Savickaitės, ieškant naujų prekės ženklų svarbu suprasti ne tik produkto potencialą, bet ir tai, kokia vizija, ambicijos bei žmonės stovi už jo.
„Mūsų rinkos nėra didelės, todėl daugelis tarptautinių gamintojų jau turi partnerius regione. Dėl to nuolat ieškome ne tik stiprių pasaulinių prekės ženklų, bet ir naujų produktų bei kategorijų, kurios atitiktų besikeičiančius vartotojų poreikius. Vertiname produkto išskirtinumą, gamintojo požiūrį į inovacijas, investicijas į prekės ženklo vystymą ir ilgalaikio augimo potencialą“, – sako ji.
Anot A. Savickaitės, būtent gyvų susitikimų metu atsiskleidžia tai, ko dažnai nematyti finansinėse ataskaitose ar prezentacijose. Susitikus galima geriau suprasti, kaip priimami sprendimai organizacijoje, kokį vaidmenį gamintojas skiria konkrečiai rinkai, kiek yra pasirengęs investuoti į jos augimą ir ar abiejų pusių lūkesčiai sutampa. Tai ypač svarbu priimant sprendimus dėl ilgalaikio bendradarbiavimo.
„Kasdieniams klausimams spręsti nuotoliniai susitikimai yra puikus įrankis, tačiau kuo svarbesnis priimamas sprendimas ir kuo daugiau žmonių dalyvauja procese, tuo didesnė tampa skirtingų interpretacijų rizika. Tokiais atvejais susėdus prie vieno stalo daug greičiau pasiekiamas bendras susitarimas dėl tolimesnių veiksmų“, – teigia A. Savickaitė.
Virtualūs susitikimai nepakeitė tarptautinių parodų
Po pandemijos didelė dalis kasdienio bendravimo su partneriais persikėlė į virtualią erdvę. Tai leido daugelį klausimų spręsti greičiau ir efektyviau, tačiau kartu dar labiau išryškino gyvų susitikimų vertę. Tarptautinės parodos šiandien suteikia galimybę per kelias dienas vienoje vietoje susitikti su daugybe esamų ir potencialių partnerių, pamatyti, kokios tendencijos formuojasi skirtingose rinkose, bei aptarti klausimus, kuriems nuotolinių susitikimų dažnai nepakanka.
„Dažnai vertingiausios diskusijos vyksta ne oficialių susitikimų metu, o neformalioje aplinkoje – kartu vakarieniaujant ar bendraujant po renginių. Per kelias parodos dienas galima susitikti su tiek partnerių, kiek įprastai pavyktų aplankyti per kelis mėnesius, todėl matydami tokių susitikimų naudą ir patys kasmet dalyvaujame svarbiausiose savo sektoriaus tarptautinėse parodose. Vyno kategorijoje tai dažniausiai būna „Wine Paris“ ar „ProWein“, maisto sektoriuje – specializuoti renginiai, o alaus srityje – parodos, kuriose pristatomos naujausios aludarystės tendencijos ir inovacijos“, – pasakoja A. Savickaitė.
Tarptautinės parodos svarbios ne tik dėl galimybės susitikti su esamais partneriais. Jose dažnai pirmiausia pastebimos naujos vartojimo tendencijos, sparčiausiai augančios kategorijos ir inovacijos, kurios vėliau pasiekia Baltijos šalių rinkas. Todėl tokie renginiai tampa ne tik partnerysčių stiprinimo vieta, bet ir svarbia platforma ieškant naujų verslo galimybių bei prekės ženklų.
Glaudesnės partnerystės naudą pajunta vartotojas
Svarbu ir tai, kad gyvi susitikimai suteikia galimybę gamintojams geriau pažinti vietos rinką. Atvykę į Lietuvą jie gali ne tik susitikti su distributoriaus komanda, bet ir tiesiogiai pabendrauti su prekybininkais, restoranų bei barų atstovais, dalyvauti produktų degustacijose ir iš pirmų lūpų išgirsti, kaip jų gaminius vertina rinka.
Tokie susitikimai padeda geriau suprasti, kurie produktai sulaukia didžiausio susidomėjimo, kokių skonių ar formatų rinkoje dar trūksta ir kodėl vieni gaminiai įsitvirtina greičiau nei kiti. Šios įžvalgos leidžia tiksliau planuoti naujų produktų pristatymą, koreguoti rinkodaros strategiją ir greičiau prisitaikyti prie konkrečios šalies poreikių.
„Distributorius šioje grandinėje tampa jungtimi tarp gamintojo ir rinkos. Kuo glaudžiau bendradarbiaujame, tuo tiksliau galime perduoti vartotojų lūkesčius ir greičiau reaguoti į besikeičiančias tendencijas. Galiausiai tai atsispindi lentynose ir meniu – vartotojas gauna platesnį pasirinkimą, kokybiškesnius produktus bei naujoves, sukurtas remiantis realiomis įžvalgomis, o ne vien teorinėmis prielaidomis“, – pabrėžia A. Savickaitė.
Kelionėms, parodoms ir susitikimams skiriamo laiko vertė matuojama ne aplankytų renginių ar surengtų pokalbių skaičiumi. Jų grąžą parodo greičiau priimami sprendimai, geriau suprasti vartotojų poreikiai, tikslesnės investicijos ir naujos verslo galimybės.
„Nuotoliniai susitikimai niekur nedings – jie leidžia daugybę kasdienių klausimų spręsti sparčiai ir efektyviai. Tačiau svarbiausi verslo sprendimai vis dar dažnai priimami gyvai. Būtent taip gimsta naujos partnerystės, atsiranda nauji prekės ženklai mūsų portfelyje, atrandamos augimo galimybės ir geriau suprantami vartotojų poreikiai. Todėl technologijos šiandien papildo gyvą bendravimą, bet jo nepakeičia“, – apibendrina A. Savickaitė.
