Sekite 15min Google
Susirinkimas su užsienio kolegomis. Klausimą supratote iš karto, ir žinote ką atsakyti. Tačiau kol galvoje dėliojate sakinį angliškai, jau kalba kitas.
Pažįstama? Jūs ne vieni.
Tai rodo ir tarptautiniai duomenys. 2025 m. EF anglų kalbos mokėjimo indekse Lietuvos skaitymo rezultatas siekia 555 balus, klausymo – 534, o kalbėjimo – tik 470. Suprantame gerokai geriau, nei kalbame.
Suprasti ir kalbėti – du skirtingi įgūdžiai
Skaitydami ar klausydami kalbą priimame. Kalbėdami turime ją kurti: per sekundę rasti žodį, sudėti sakinį ir dar nepamiršti, ką norėjome pasakyti.
Antrasis įgūdis be praktikos neatsiranda. O būtent jos daugumai ir trūko. Mokykloje anglų kalbos mokėmės per gramatiką, testus ir rašto darbus. Kalbėti tekdavo retai, ir dažniausiai klasėje, kur kiekvieną klaidą girdi visi.
Todėl daugelis suaugusiųjų turi gerą pasyvųjį žodyną, t. y. supranta daug žodžių, bet mažai kalbėjimo patirties.
„Pirmoje pamokoje dažnai išgirstame: „Aš viską suprantu, tik nekalbu.“ Ir tai dažnai yra tiesa. Žmogus moka nemažai angliškų žodžių, žino gramatikos taisykles, bet prabilti vis tiek sunku. Dažnai jam trūksta praktikos – kalbėti ten, kur nebaisu suklysti“, – sako „Intellectus“ direktorius Andrius Ingelevičius.
Kas iš tikrųjų stabdo
Mokyklos „Intellectus“ apklausose 2024 ir 2026 m. dalyvavo daugiau nei 900 suaugusių mokinių. Paklausti, kas trukdė pradėti mokytis anglų kalbos, jie dažniausiai mini tris dalykus:
- Baimę kalbėti. Suklysti, skambėti juokingai, ilgai ieškoti žodžio.
- Laiko trūkumą. Darbas, šeima, vakarai jau užimti.
- Abejonę, ar pavyks. „Jau bandžiau, nieko nebūna.“
Nė vienas jų nesusijęs su gabumais kalboms. Visi trys susiję su tuo, kaip mokomasi.
„Darbe suaugęs žmogus yra specialistas, o anglų kalbos pamokoje gali vėl pasijusti pradedančiuoju. Kalbėti, kai trūksta žodžių ir bijai suklysti, nėra lengva. Todėl pirmiausia kuriame aplinką, kurioje žmogus jaustųsi saugus bandyti, klysti ir mokytis“, – pastebi A. Ingelevičius.
Kas padeda prakalbėti
1. Daugiau kalbėti, mažiau klausytis apie kalbą. Gramatika svarbi, bet ji pirmiausia turėtų padėti bendrauti. „Intellectus“ pamokose net pusė laiko skiriama kalbėjimo praktikai, o temos siejamos ne su vadovėliu, o su kasdienėmis situacijomis – darbu, kelionėmis, bendravimu. Daugiau progų kalbėti nori ir patys mokiniai: 2026 m. apklausoje tai buvo dažniausiai išsakytas pageidavimas.
2. Aplinka, kurioje nebaisu klysti. Mažoje grupėje, kai mokytojas palaiko ir klaidas taiso taktiškai, žmonės pradeda kalbėti drąsiau. Mokiniai „Intellectus“ pamokas vertina 9,4 iš 10, o palaikančią mokymosi atmosferą įvardija kaip vieną svarbiausių privalumų.
3. Mokymasis prisitaiko prie jūsų, ne atvirkščiai. Kalbų mokykloje „Intellectus“ galima mokytis gyvai 7 padaliniuose, Lietuvos didmiesčiuose, arba nuotoliniu būdu iš bet kurios Lietuvos vietos, grupėse arba individualiai. Taip lengviau suderinti mokymąsi su darbu ir nenutraukti po mėnesio.
4. Pažanga, kurią matote. Testai po kiekvieno skyriaus ir individualios grįžtamojo ryšio sesijos su mokytoju parodo, kas jau sekasi gerai ir ką verta patobulinti. Matant savo pasiekimus, atsiranda daugiau pasitikėjimo ir motyvacijos mokytis.
Kaip pradėti
Pirmas žingsnis – sužinoti savo kalbos lygį. Nemokamas testas trunka vos 10–15 minučių.
Tuomet galima išbandyti visą savaitę be įsipareigojimų. Daugiau nei pusė apklaustų „Intellectus“ mokinių teigia, kad apsispręsti padėjo būtent galimybė išbandyti prieš pradedant: susipažinti su mokytoju, pajusti pamokų atmosferą ir tik tada nuspręsti.
„Nenorime, kad žmogus kursus pirktų aklai. Kviečiame išbandyti savaitę ir patiems įvertinti, ar mokymasis tinka. Svarbiausia, kad po pamokų žmogus galėtų pasakyti: čia jaučiuosi gerai ir noriu tęsti“, – sako „Intellectus“ direktorius.
Nes kartais nuo „suprantu“ iki „kalbu“ reikia ne metų, o vos kelių savaičių praktikos.
Atlikite nemokamą lygio testą intellectus.lt
