Šiandien minėdami šią dieną turime ne tik žvelgti atgal ir prisiminti istoriją, bet ir žiūrėti į priekį bei ieškoti būdų stiprinti visuomenės pasitikėjimą teismais„, – taip šį trečiadienį Vilniuje Teisėjų tarybos pirmininkas Egidijus Laužikas pradėjo tarptautinę konferenciją apie pasitikėjimo teismais didinimą.
Į renginį susirinko žiniasklaidos ir teismų atstovai iš Norvegijos, Estijos, Latvijos, Jungtinės Karalystės, Lenkijos ir Lietuvos. Pranešėjai ir dalyviai diskutavo apie visuomenėje vyraujančius mitus apie teisėjus ir jų darbą, teismų įvaizdį, dialogą su visuomene ir žiniasklaida.
Buvęs Jungtinės Karalystės „Independent“ laikraščio redaktorius, Karališkųjų Teisingumo rūmų Ryšių su visuomene skyriaus vadovas StephenWard pristatė visuomenėje vyraujančią nuomonę apie teisėjus ir teisėjų požiūrį į žurnalistus.
„Žmonės Jungtinės Karalystės teisėjus mato kaip vyresnio amžiaus, turtingus, nuo visuomenės atitolusius, privilegijuotus vyrus. Ir toks teisėjo paveikslas žurnalistams labai patinka. Jį pakeisti labai sunku, – kalbėjo Stephen Ward. – Nors Jungtinės Karalystės teismuose žurnalistai lankosi jau ne vieną dešimtmetį, bet teisėjai su jais iki šiol elgtis neišmoko, nesuprato jų poreikių. Jie vis dar žiūri į juos per daug optimistiškai.„
Lenkijos Liublino apylinkės teismo teisėjas Artur Ozimek, lygindamas Lenkiją su kitomis šalimis, pristatė teismų komunikacijos kryptis ir iššūkius. „Jungtinėje Karalystėje teismais pasitiki 80 proc. gyventojų, o Lenkijoje tik 24. Kelias didesnio pasitikėjimo link yra vienas – informacijos teikimas žiniasklaidai. Jeigu teismai tylės, visada atsiras, kas pasakys už juos ir teismų balso nesigirdės“, – kalbėjo Artur Ozimek.
Lietuvos teismų komunikacijos iššūkius pristačiusi Nacionalinės teismų administracijos direktorė Reda Molienė akcentavo teisėjų sprendimų komentavimo naudą ir teismų pozicijos pristatymą viešai. „Senosios demokratijos valstybės, kuriose pasitikėjimas teismais yra labai aukštas, gali sau leisti palikti teismų sprendimų vertinimą visuomenei ir žiniasklaida be jokių komentarų. Lietuva ir mūsų kaimyninės šalys kol kas tokios prabangos neturi. Tai, kad teisėjo sprendimą aiškina ir komentuoja tik ginčo šalys nėra gerai – tokiuose komentaruose neišvengsime šališkumo,„ – kalbėjo R. Molienė.
NTA direktorė įvardijo teismų komunikacijos pasiekimus ir iššūkius. “Informacijos teikimo kanalai apie teismus sukurti, teisėjai vis dažniau aiškina savo sprendimus, sukurta komunikacijos sistema, pasitikėjimas teismais kasmet auga. Tačiau to neužtenka, jeigu norime teismų autoritetą sustiprinti ir užtvirtinti. Turime siekti ne tik kiekybės, bet ir kokybės – komentuoti profesionaliai, sprendimus rašyti suprantamai ir aktyviau šviesti visuomenę. Teisinio švietimo spragos mūsų visuomenėje yra viena iš priežasčių, kodėl nepasitikima ne tik teisingumu, bet ir visa valstybe,„ – pabrėžė R. Molienė.
Taip pat konferencijos metu kalbėjo Estijos patarėja Juridinių dokumentų rengimo skyriuje Aliis Pihkva, Oslo apylinkės teismo patarėjas komunikaciniais klausimais Markus Iestra, Norvegijos apeliacinio teismo teisėjas spaudai Jon Kapelrud, Rygos apygardos tesimo pirmininko pavaduotoja Dzintra Balta ir Norvegijos TV2 naujienų kanalo žurnalistas Kadafi Zaman.
Konferencija organizuota įgyvendinant Norvegijos finansinio mechanizmo programos LT13 „Efektyvumas, kokybė ir skaidrumas Lietuvos teismuose“ lėšomis finansuojamą projektą „Teismų sistemos atstovų (įskaitant teisėjų, teismo darbuotojų ir Nacionalinės teismų administracijos atstovų) kompetencijos gerinimas (mokymas)“.
