78 proc. vairuotojų teigia dažnai pastebintys gatvėje vaikus, kurių dėmesys sutelktas į telefoną − tai atskleidė naujausias „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas.
Kad naudojimasis telefonu šiandien kelia grėsmę vaikų saugumui kelyje, mano virš 60 proc. šalies gyventojų, rodo tyrimo rezultatai. Aurelija Kazlauskienė, „Lietuvos draudimo“ strategijos, klientų ir marketingo departamento direktorė, vaikų elgesį kelyje sieja ir su kasdieniais telefono naudojimo įpročiais.
„Telefonai jau seniai tapę įprasta vaikų kasdienybės dalimi, todėl natūralu, kad jie keliauja kartu ir į gatvę. Bėda ta, kad įprotis vis žvilgtelėti į ekraną niekur nedingsta net tada, kai dėmesį reikėtų skirti eismo saugumui. Kai beveik aštuoni iš dešimties vairuotojų sako tokį vaizdą matantys dažnai, tai jau sunku vadinti pavieniais atvejais“, – sako A. Kazlauskienė.
Iki nelaimės kelyje – vienas žingsnis
Ekspertė atkreipia dėmesį, kad naudojimasis telefonu ypač rizikingas prie pėsčiųjų perėjų, kur fiksuojama nemaža dalis su nepilnamečiais pėsčiaisiais susijusių įvykių. Daugiau atidumo reikia ir sankryžose, prie išvažiavimų iš kiemų ar mokyklų, kur matomumą neretai riboja stovintys automobiliai.
„Pažvelgti į žinutę ar trumpam nukreipti akis į ekraną gali atrodyti kaip nereikšmingas įprotis, tačiau eismo situacija per tą laiką gali staigiai pasikeisti. Kol žvilgsnis telefone, automobilis gali greitai priartėti, iš kiemo gali išvažiuoti kita transporto priemonė, o iš už stovinčio automobilio pasirodyti kitas eismo dalyvis“, – pastebi A. Kazlauskienė.
Tokiose situacijose vaikas gali per vėlai pastebėti automobilį, neįvertinti jo greičio ar žengti į važiuojamąją gatvės dalį neįsitikinęs, kad vairuotojas jį mato. Pasak ekspertės, pastebėtas į telefoną žiūrintis vaikas vairuotojui turėtų būti papildomas signalas sulėtinti greitį ir būti pasiruošusiam netikėtam veiksmui.
„Jei prie perėjos matome į telefoną žiūrintį vaiką, būtina sulėtinti greitį ir stebėti vaiko elgesį. Vaikas gali netikėtai žengti į gatvę, stovėti pavojingai arti važiuojamosios kelio dalies, todėl vairuotojams būtina neprarasti budrumo“, – sako „Lietuvos draudimo“ atstovė.
Vaikai taisykles ne tik girdi – jie jas ir mato
Kaip pažymi ekspertė, vaikai nebūtinai prisimena viską, kas jiems sakoma apie saugų elgesį kelyje. Tačiau vaikai tikrai mato ir įsimena, kaip kelyje elgiasi jų tėvai ir kiti suaugusieji – ar eidami gatve, sustoję prie pėsčiųjų perėjos naudojasi telefonu, kur sutelktas jų dėmesys, ar stebi eismo situaciją ir tinkamai į ją reaguoja.
„Vaikai daug ko išmoksta stebėdami savo artimąją aplinką, kitus šeimos narius, o ypač jiems svarbus tėvų elgesys. Jei norime, kad vaikai prie perėjos padėtų telefoną į šalį, verta parodyti tą patį elgesį patiems – juk pirmoji saugaus eismo pamoka vyksta ne mokykloje, o realiame gyvenime“, – sako A. Kazlauskienė.
Moksleiviams − nemokamas draudimas kelyje
Bendrovė „Lietuvos draudimas“ visoje šalyje visą rugsėjį nemokamai apdraudžia visus moksleivius, kurių šiemet yra iki 350 tūkst. – tiek bendrojo ugdymo mokyklų moksleivių skaičiuojama šalyje. Iš jų apie 28 tūkst. vaikų pirmokai, kuriems tai pirmieji mokslo metai.
Draudimo apsauga mokyklinio amžiaus vaikams automatiškai galioja nuo rugsėjo 1 d. iki rugsėjo 30 dienos pabaigos, nemokamo draudimo suma – iki 5 tūkst. eurų.
„Moksleiviui patekus į eismo įvykį, tėvams ar globėjams reikia apie įvykį pranešti policijai ir registruoti žalą „Lietuvos draudimo“ svetainėje arba susisiekti su draudimo specialistais trumpuoju telefonu 1828. Draudimo išmoka yra išmokama nepriklausomai nuo to, ar moksleivis yra avarijos kaltininkas“, – informuoja A. Kazlauskienė.
„Lietuvos draudimas“ jau 27 metus vykdo socialinės atsakomybės iniciatyvą „Apsaugok mane“, skirtą vaikų saugumui keliuose didinti. Bendrovės darbuotojai taip pat savanoriškai veda saugaus eismo pamokas pradinių klasių moksleiviams įvairiose Lietuvos mokyklose.
Daugiau informacijos apie akciją „Apsaugok mane“ ir pradinių klasių registracija į saugaus eismo pamokas: https://www.ld.lt/apsaugok-mane.
Reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą „Lietuvos draudimo“ užsakymu 2026 m. liepą atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1017 Lietuvos gyventojų, atstovaujančių įvairioms amžiaus grupėms nuo 18 iki 75 metų ir gyvenančių skirtingose šalies vietovėse.
