Sekite 15min Google
Rugsėjo pradžioje į miestą grįžta įprastas darbo ir mokslo ritmas, todėl rytinio piko srautai natūraliai išauga, palyginti su vasara. Tačiau svarbu vertinti ne tik savaitės pokytį, bet ir palyginti situaciją su praėjusiais metais.
Palyginus šių ir praėjusių metų rugsėjo pradžios duomenis, bendras eismo srautas skiriasi vos 0,5 proc. Tai reiškia, kad nors pirmosiomis rugsėjo dienomis spūstys buvo juntamos, šių metų rugsėjo pradžios eismo intensyvumas iš esmės atitinka praėjusių metų lygį.
Rugsėjo 2-osios rytą, nuo 7 iki 9 val., Vilniaus matavimo taškuose užfiksavome 1,09 mln. transporto priemonių pravažiavimų. Prieš savaitę, rugpjūčio 26-osios rytą, tuo pačiu metu jų buvo apie 0,90 mln. Lyginant tuos pačius matavimo taškus, rytinis srautas per savaitę išaugo 18,1 proc.
Savaitgalį vaizdas buvo visiškai kitoks: rugpjūčio 29-osios, šeštadienio, rytą nuo 7 iki 9 val. užfiksuota apie 0,31 mln., o sekmadienį – apie 0,19 mln. pravažiavimų. Šis pjūvis parodo, kiek daug kasdienio miesto judėjimo darbo dienomis susitelkia būtent per dvi rytinio piko valandas.
Šie skaičiai nereiškia skirtingų automobilių ar kelionių skaičiaus – tas pats automobilis, važiuodamas per miestą, gali būti užfiksuotas keliuose matavimo taškuose.
Tačiau jie gerai atskleidžia transporto srautų mastą ir labai skirtingą gatvių apkrovą atskiromis savaitės dienomis.
Toks srautų šuolis prasidėjus rudeniui nėra tik šių metų reiškinys. 2025 m. rugsėjį vidutinis paros srautas Vilniaus gatvėse buvo 11,8 proc. didesnis nei rugpjūtį. Šiemet matome tą pačią sezoninę kryptį – po ramesnės vasaros pirmosiomis rugsėjo dienomis rytiniai srautai vėl ryškiai išaugo. Eismo intensyvumas į rudeninį lygį grįžta ne palaipsniui, o gana staigiai.
Keturios dienos dar nėra visas rugsėjis, todėl iš jų negalima spręsti apie viso mėnesio eismo situaciją. Tačiau pirmosios dienos rodo aiškią tendenciją: įprastas rudens rytinis pikas sugrįžo, o bendras srauto lygis iš esmės išlieka panašus į praėjusių metų.
Eismui įtakos turi ir miesto atnaujinimo darbai
Šiemet Vilniuje vykdoma didelės apimties susisiekimo infrastruktūros atnaujinimo programa – tvarkomos gatvės, sankryžos, šaligatviai, dviračių takai ir viešojo transporto infrastruktūra.
Didžioji dalis šių metų ištisinio gatvių asfaltavimo darbų iki rugsėjo jau buvo iš esmės baigta. Atskirose vietose dar vykdomi baigiamieji darbai – ženklinamos gatvės, tvarkomi šaligatviai, takai ir jų jungtys.
Tuo pat metu mieste tęsiami didesni rekonstrukcijų bei inžinerinių tinklų projektai. Atnaujinami viadukai, šilumos, lietaus nuotekų ir kiti požeminiai tinklai, kurių darbams būtina laikinai keisti eismo organizavimą. Jų poveikis jaučiamas Švitrigailos, Žirmūnų, V. Kudirkos ir T. Narbuto gatvėse, Ozo–Ukmergės mazge bei kitose miesto vietose.
Darbai vykdomi etapais, kiek įmanoma išlaikant eismą ir mažinant poveikį pagrindiniams miesto maršrutams. Vis dėlto atskiruose ruožuose tenka laikinai siaurinti ar uždaryti eismo juostas. Rugsėjo pradžioje sugrįžus dideliems rytiniams srautams, šie laikini pokyčiai tapo labiau juntami – eilės susidarė greičiau ir kai kur persidavė gretimoms sankryžoms.
Dėl to 10 ar 20 proc. didesnis srautas nebūtinai reiškia tik tiek pat ilgesnę kelionę. Jeigu per vieną žalią šviesoforo signalą nespėja pravažiuoti visi laukiantys automobiliai, dalis jų lieka kitam ciklui, o eilė palaipsniui ilgėja.
Užbaigiant atskirus projektų etapus eismo juostos nuosekliai grąžinamos transportui, todėl ir darbų poveikis miesto eismui mažės. Kartu per pirmąsias rugsėjo savaites nusistovi gyventojų kelionių laikas bei pasirenkami maršrutai, tad situacija turėtų palaipsniui lengvėti.
Eismo situacija stebima ir valdoma nuolat
Eismo valdymas nėra vien iš anksto nustatytas šviesoforų veikimo grafikas. Vilniaus sankryžoms nuolat kuriamos ir atnaujinamos atskiros rytinio bei vakarinio piko programos. Taip pat rengiami specialūs režimai, skirti renginiams, kelio darbams, pasikeitusiems srautams ir kitoms nestandartinėms situacijoms.
Eismo valdymo centro specialistai situaciją stebi per vaizdo kameras, transporto jutiklius ir kitus stebėsenos įrankius. Pastebėjus, kad dėl eismo įvykio, sugedusios transporto priemonės, šviesoforo, kontaktinio tinklo ar kito infrastruktūros incidento gatvėje pradeda formuotis eilė, vertinamas poveikis ir aplinkinėms sankryžoms.
Prireikus operatyviai keičiamas šviesoforų veikimas: ilginamas žalias signalas labiausiai apkrauta kryptimi, koreguojamas gretimų sankryžų darbas arba įjungiama konkrečiai situacijai parengta programa. Taip siekiama greičiau išleisti susikaupusį srautą ir neleisti vienoje vietoje susidariusiai eilei išplisti į aplinkines gatves.
Tokių situacijų mieste kyla kasdien. Viešojoje eismo įvykių suvestinėje Bendrojo pagalbos centro duomenimis, per pastarąsias 365 dienas Vilniuje užfiksuoti 24 855 eismo įvykiai, o vien per paskutines septynias dienas – 566. Tai yra vidutiniškai apie 81 įvykį per parą – beveik penktadaliu daugiau nei metinis dienos vidurkis.
Ne kiekvienas įvykis sukelia spūstį, tačiau intensyvioje gatvėje net trumpam užimta viena eismo juosta gali greitai paveikti visą koridorių. Daugiausia eismo įvykių per metus fiksuota Geležinio Vilko, Ozo ir Ukmergės gatvėse bei Vakariniame aplinkkelyje – vienuose intensyviausių miesto maršrutų. Todėl šiose vietose ypač svarbi ne tik stebėsena, bet ir greitas reagavimas.
Kartu atliekami ilgalaikiai šviesoforų valdymo pakeitimai. Per 2026 metus atnaujintos 56 šviesoforinio reguliavimo programos, iš jų 15 – įvertinus „Google“ pateiktas rekomendacijas. Vietose, kuriose rezultatai jau išmatuoti, transporto priemonių sustojimų skaičius vidutiniškai sumažėjo apie 10 proc., o Laisvės prospekte – apie 16 proc.
Šį rudenį planuojama paleisti atnaujintą Kareivių ir Žirmūnų gatvių sankryžą, kurioje įrengtas naujas šviesoforo valdiklis ir transporto jutikliai. Kareivių gatvės atkarpoje pradės veikti išmanus eismo koridorius, galėsiantis tiksliau prisitaikyti prie tuo metu susidarančių srautų.
Nemenčinės plente jau veikia „eDaptiva“ sistema, realiuoju laiku analizuojanti jutiklių duomenis ir prognozuojanti artimiausių minučių srautus, o pirmieji rezultatai rodo, kad rytinio piko metu nuo 7 iki 8 val. bendras visų transporto priemonių laukimo laikas sistemos valdomoje atkarpoje, palyginti su įprastu reguliavimo režimu, sumažėja iki 19 minučių; septynių koordinuojamų sankryžų ir perėjų koridoriuje taip pat išbandytas viešojo transporto prioriteto modulis.
Pirmųjų rugsėjo dienų kamščius lėmė keli vienu metu sutapę veiksniai: po vasaros sugrįžęs didelis kelionių skaičius, jų koncentracija rytinio piko metu, vykstantys rekonstrukcijų ir inžinerinių tinklų darbai bei kasdien kylantys eismo ir techniniai incidentai.
Tačiau svarbu vertinti visą paveikslą. Rugsėjo pradžioje srautai buvo gerokai didesni nei vasarą, tačiau, palyginti su praėjusių metų rugsėjo pradžia, bendras skirtumas tesiekia 0,5 proc. Todėl šiandien neturime pagrindo teigti, kad Vilniaus eismo situacija šiemet iš esmės pablogėjo.
Baigiantis pagrindiniams darbų etapams ir nusistovint įprastam rudens kelionių pasiskirstymui, eismo situacija turėtų palaipsniui lengvėti.
Mūsų užduotis – nuolat stebėti miesto srautus, operatyviai reaguoti į netikėtas situacijas ir užtikrinti, kad Vilniečių kelionės būtų kuo trumpesnės.
