Net keli tūkstančiai kilometrų regioninių kelių Baltijos šalyse gali būti netinkami naudoti karinėms operacijoms, rodo tarptautiniai tyrimai.
Ekspertams įspėjant, kad itin sunkios karinės technikos judėjimo gali neatlaikyti ne tik kai kurie Lietuvos automobilių keliai, bet ir tiltai, valstybė ruošia dirvą ambicingam kelių milijardų eurų vertės planui, kaip pritaikyti kelius gynybai.
„Šiandieninių grėsmių akivaizdoje kelių infrastruktūra yra ne tik susisiekimo, bet ir nacionalinio saugumo užtikrinimo priemonė. Keliai garantuoja kariuomenės mobilumą, sąjungininkų pajėgų judėjimą, kritinių atsargų tiekimą bei civilių evakuacijos galimybes. Dėl šios priežasties į transporto infrastruktūros vystymą bei atnaujinimą turime žvelgti strategiškai, atliepiant valstybės gynybos poreikius“, – teigia asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko.
Situacija šalyje nevienoda
Karinis mobilumas reiškia, kad sąjungininkų technika, amunicija ir kariai turi kirsti sienas be jokių biurokratinių trikdžių, o kelių, geležinkelių ir uostų infrastruktūra turi atlaikyti tam tikras apkrovas.
Tarptautinio gynybos ir saugumo centro Taline tyrimų vadovas Tomas Jermalavičius vertina, kad, palyginti su kai kuriomis kitomis NATO priešakinėmis valstybėmis, Baltijos šalių magistraliniai koridoriai yra palyginti gerai išvystyti, tačiau jų kokybė ir pritaikymas kariniam mobilumui vis dar nevienodi.
„Dalis strategiškai svarbių maršrutų, tarp jų ir „Via Baltica“ atkarpos Lietuvoje, dar nėra pilnai rekonstruotos ir nevisiškai atitinka intensyvaus karinės technikos judėjimo poreikius. Ne mažiau svarbus yra regioninių ir vietinių kelių tinklas, kuris užtikrintų operatyvų pajėgų perdislokavimą jau vykstant aktyviems kariniams veiksmams, bei jungtys su oro ir jūrų uostais, per kuriuos atvyktų pastiprinimai. Prasta dalies kelių būklė ir ribotos užsikimšusių ar atkirstų maršrutų apvažiavimo galimybės – ypač „Suvalkų koridoriuje“ – gali sulėtinti sąjungininkų pajėgų dislokavimą ir sumažinti efektyvų atgrasymą“, – teigia T. Jermalavičius.
Jo nuomone, Baltijos šalys ir Lenkija vis dar nepakankamai išnaudoja bendrų regioninių infrastruktūros projektų potencialą, o investicijos dažniau grindžiamos nacionaliniais ekonominiais prioritetais bei gebėjimu gauti projektines ES lėšas, bet ne kolektyvinio saugumo poreikiais.
Nevyriausybinės organizacijos GLOBSEC ataskaita parodė, kad Estijoje ir Latvijoje pavasario bei rudens sezonais apie 3000 km regioninių kelių gali tapti netinkami naudoti karinėms operacijoms – operatyviam fronto ruožų sustiprinimui, dalinių rotacijai ar priešakinių pajėgų aprūpinimui.
Pasak eksperto, šiame kontekste Lietuvoje vykdoma žvyrkelių asfaltavimo programa duoda ir karinę naudą, nors tai nereiškia, kad jos finansavimas turi būti permestas ant krašto apsaugos sistemos pečių.
„Dvigubos paskirties infrastruktūros finansavimo klausimas kelia bereikalingas politines įtampas – kiekvienas sektorius turi įnešti savo indėlį į šalies pasirengimą gynybai ir prisiimti to kaštus“, – pažymi T. Jermalavičius.
Ar atlaikys sunkiasvorę techniką?
Papildomą iššūkį kelia itin sunkios šarvuotos technikos transportavimas. 70–100 t sveriančios kovinės platformos negalėtų būti efektyviai gabenamos vien automobilių kelių infrastruktūra, todėl neišvengiamai reikėtų remtis ir kitais susisiekimo būdais, pavyzdžiui, geležinkeliais.
„Vienos divizijos permetimas į regioną reikštų apie 20 tūkst. karių ir 12–15 tūkst. vienetų technikos bei įrangos judėjimą. Korpuso dislokavimo atveju šie skaičiai išaugtų kelis kartus, sukurdami milžinišką spaudimą visai transporto sistemai“, – sako T. Jermalavičius.
Dėl sunkiosios karinės technikos sukeliamų žymiai didesnių mechaninių apkrovų kai kurie šalies tiltai taip pat gali tapti kliūtimis, pastebi VILNIUS TECH universiteto profesorius dr. Darius Bačinskas.
„Sprendžiant šią problemą, karinio mobilumo reikalavimus būtina integruoti į infrastruktūros planavimą. Tai apima tiltų stiprinimą, rekonstrukciją bei naujų objektų projektavimą atsižvelgiant į NATO standartus“, – teigia profesorius.
Jo teigimu, nors visi sovietmečiu statyti tiltai buvo pritaikyti kariniam mobilumui (projektavimui taikyta 80 t bendro svorio ratinė apkrova), vykstant konstrukcijų senėjimui bei degradacijai, tiltų laikančiųjų konstrukcijų laikomoji galia mažėjo.
„Todėl tikėtina, kad daugelis Lietuvoje sovietmečiu statytų tiltų, ypatingai kritinės būklės, dėl sumažėjusios laikomosios galios šios apkrovos nebeatlaiko“, – priduria D. Bačinskas.
Kovos dėl finansavimo
Krašto apsaugos ministerija (KAM) komentuoja, kad Lietuva naujojo ES daugiametės finansinės programos laikotarpiui sieks gauti maksimalią ES paramą susisiekimo infrastruktūros pritaikymui karinėms reikmėms, papildant ją nacionaliniais ir specialiaisiais ištekliais.
„Ateinančiam dešimtmečiui numatyta aukšto lygio ambicija pritaikant susisiekimo tinklo infrastruktūrą kariniam mobilumui, todėl svarbiausias faktorius, lemiantis viso tinklo sėkmę, yra pakankamas ir nepertraukiamas finansavimas identifikuotam karinio mobilumo tinklui“, – teigiama KAM komentare.
Jau kiek anksčiau ministerija skelbė nustačiusi daugiau kaip 20 karinio mobilumo infrastruktūros projektų, kurių bendra vertė siekia apie 4 mlrd. Eur.
Karinio mobilumo planas orientuotas į civilinės susisiekimo infrastruktūros, reikalingos sąjungininkų atvykimui ir nacionalinių poreikių patenkinimui, pritaikymą karinėms reikmėms.
Pasak KAM, nors šiandien infrastruktūra iš esmės leidžia priimti sąjungininkus, siekiama maksimalaus jų judėjimo greičio ir efektyvumo.
„Karinis mobilumas nesibaigia ties valstybės siena. Be glaudaus bendradarbiavimo su kaimyninėmis šalimis, ypač Lenkija ir Latvija, bei NATO partneriais, mūsų vidinės pastangos prarastų prasmę. Privalome užtikrinti ne tik fizinį, bet ir teisinį susisiekimą – vienodus standartus, greitą sienų kirtimą, suderintas procedūras krizės atveju bei visos apsikeičiamos informacijos skaitmenizavimą ir saugumą“, – priduria ministerija.
Pasak Š. Frolenko, ES naujoje daugiametėje perspektyvoje Karinio mobilumo programai planuoja skirti 17,5 mlrd. eurų, net 10 kartų daugiau nei dabar. Lietuva šiuo metu ruošia Nacionalinį pažangos planą (NPP), kuris apibrėš svarbiausius šalies prioritetus artimiausiems 10 metų bei bus vienas pagrindinių dokumentų siekiant didesnės ES paramos.
„Privalome į mūsų NPP įtraukti karinį mobilumą ir dėti visas pastangas gauti kuo didesnę ES finansavimą šiai sričiai. Lietuvai jau pavyko pritraukti reikšmingų ES investicijų karinio mobilumo projektams, o naujoje finansinėje perspektyvoje galimybės bus dar palankesnės, nes Europa šią kryptį vertina kaip vieną saugumo prioritetų. Turime tam ruoštis ir pasinaudoti atsiveriančiomis finansavimo galimybėmis“, – pažymi asociacijos vadovas.
