Sekite 15min Google
„Be krizėms atsparių susisiekimo tinklų valstybės saugumas tampa trapus. Be saugių tiekimo grandinių ir patikimų jungčių su likusia Europa esame labiau pažeidžiami. Todėl kariniam mobilumui kritiškai svarbūs „Rail Baltica“ ir „Via Baltica“ projektai bei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtra yra prioritetiniai šios Vyriausybės darbotvarkės darbai. Jų įgyvendinimas reikš ir didesnį saugumą, ir konkurencingesnę mūsų ekonomiką“, – Transporto inovacijų forume kalbėjo ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.
Jis taip pat pridūrė, kad Lietuvai ir Europai žalioji transformacija kartu su laipsnišku iškastinio kuro atsisakymu svarbi ne tik dėl aplinkosauginių tikslų, bet ir dėl priklausomybės mažinimo nuo režimų, kurie ištekliais manipuliuoja ir šantažuoja.
Susisiekimo viceministrė Dovilė Sujetaitė pažymėjo, kad stipri transporto sistema yra ne ta, kuri niekada nepatiria sutrikimų, o ta, kuri geba patikimai veikti net ir sudėtingiausiomis aplinkybėmis. Susisiekimo ministerija yra numačiusi tris veiksmų kryptis – atsparios infrastruktūros, konkurencingo transporto ir logistikos sektoriaus kūrimą, taip pat technologijos ir duomenimis grįstą transporto sistemos valdymą.
„Nuo atskirų projektų planavimo pereiname prie visos transporto sistemos valdymo – geležinkeliai, keliai, Klaipėdos jūrų uostas , oro uostai, logistikos centrai turi veikti kaip vienas kitą papildantis tinklas, kuris užtikrina ne tik keleivių ir krovinių vežimą. Nuo jo priklauso valstybės aprūpinimas, ekonominis saugumas ir karinis mobilumas, todėl investicijas į strategiškai svarbią transporto infrastruktūrą vertiname kaip į nacionalinį viso regiono saugumą“, – teigė D. Sujetaitė.
Užsiminė dėl subsidijų sunkiajam elektriniam transportui
Viceministrė forumo metu atkreipė dėmesį į Lietuvos proveržį elektromobilumo plėtroje bei pasidalijo žinia dėl numatomo naujo sunkiojo elektrinio transporto įsigijimo skatinimo.
„Praėjusią savaitę Europos Investicijų Bankas patvirtino ir numatė skirti papildomai 16 mln. eurų sunkiojo transporto elektrinių priemonių skatinimiui. Anksčiau nesame turėję tokios paramos, tad ir toliau nuosekliai skatinsime tiek finansine parama, tiek kitomis priemonėmis elektromobilumo plėtrą Lietuvoje“, – sakė viceministrė.
Ankstesnis tiesioginės paramos kvietimas naujoms elektrinėms sunkiasvorėms transporto priemonėms įsigyti pasibaigė 2025 m. spalį bei nuo to laiko nebuvo atnaujintas.
Europos Centrinio Banko atstovas Maciejus Grodzickis, apžvelgdamas situaciją ES autotransporto rinkoje, pridūrė, kad elektrifikacija šiuo metu stipriai keičia visos rinkos paveikslą, o Kinija prieš Europa šioje srityje žengia žingsniu priekyje.
„Paprastai Europa puikiai eksportuodavo automobilius, parduodavo esamą transporto priemonių perteklių. Europos eksporto rinka buvo labai įvairi, eksportuodavome tiek kaimynams, tiek į tolesnius regionus, tačiau dabar eksporto dalis mažėja. Taip yra todėl, kad Europos konkurencinis pranašumas buvo sąlygojamas iškastinio kuro. Šiandien importe dominuoja hibridiniai ir pilnai elektriniai automobiliai, o ateityje jų dalis dar labiau augs. Daugiausia jų importuojama iš Kinijos“, – elektrifikacijos spartinimo svarbą Europoje pažymėjo M. Grodzickis.
