Pasak „Balcia Insurance“ Žalų departamento vadovės Viktorijos Bužokaitės, šie rezultatai atspindi šiandieninį gyvenimo tempą, kuriame nuovargis daugeliui tapo kasdienybe.
„Žmonės dažnai gyvena intensyviu ritmu, derina darbą, šeimos įsipareigojimus ir keliones, todėl nuovargis tampa tarsi normalizuota būsena. Deja, būtent dėl to jis dažnai nuvertinamas. Vairuotojai linkę manyti, kad nuovargį galima įveikti valios pastangomis, tačiau realybėje pavargęs žmogus prie vairo kelia rimtą riziką tiek sau, tiek aplinkiniams“, – sako V. Bužokaitė.
Miego specialistė Agnė Ramanauskė atkreipia dėmesį, kad didžiausia problema yra ta, jog neišsimiegoję žmonės dažnai ne tik prasčiau vairuoja, bet ir nebepastebi, kad jų gebėjimai yra suprastėję.
„Pirmas dalykas, kurį miego stoka atima, yra gebėjimas greitai reaguoti ir priimti sprendimus. Tai vyksta todėl, kad prefrontalinė žievė, atsakinga už loginį mąstymą ir situacijos vertinimą, veikia vis lėčiau.
Tačiau yra ir kita, mažiau žinoma pusė – miego stoka atima gebėjimą tai pastebėti. Žmogus tampa blogesnis vairuotojas ir tuo pačiu metu galvoja, kad viskas yra gerai. Žmonės labai dažnai nesupranta, kiek jų funkcionavimas iš tiesų suprastėja, kai miega per mažai“, – sako specialistė.
Anot V. Bužokaitės, apklausos rezultatai atskleidžia ryškų atotrūkį tarp žinojimo ir realaus elgesio.
„Vertinant apklausos rezultatus matyti, kad teorinis suvokimas yra gana aukštas, tačiau realus elgesys rodo ką kita. Jei daugiau nei pusė apklaustųjų vis tiek bent kartą per metus vairavo jausdami stiprų nuovargį, vadinasi, praktikoje dalis vairuotojų šios rizikos vis dar nevertina pakankamai rimtai. Žmonės supranta, kad tai pavojinga, tačiau konkrečioje situacijoje vis tiek pasirenka rizikuoti – dažniausiai dėl skubėjimo, patogumo ar klaidingo pasitikėjimo savo jėgomis“, – teigia ekspertė.
Mikromiegas: kelių sekundžių gali pakakti nelaimei
Pasak A. Ramanauskės, viena pavojingiausių su nuovargiu susijusių būsenų yra vadinamasis mikromiegas – trumpi, nekontroliuojami sąmonės praradimai, trunkantys nuo kelių iki kelių dešimčių sekundžių.
„Žmogus užmiega automatiškai, to pats nepasirinkdamas. Dar pavojingiau tai, kad po mikromiego epizodo jis dažnai net nesupranta, kas įvyko, ir toliau tęsia kelionę. Važiuojant 90 km/val. greičiu vos per tris sekundes automobilis nuvažiuoja apie 75 metrus, kai vairuotojas jo visiškai nekontroliuoja. Iš savo klientų apie mikroužmigimus girdžiu tikrai dažnai, todėl nesunku įsivaizduoti, kaip dažnai tai gali pasikartoti ir keliuose“, – perspėja miego specialistė.
Apklausa taip pat parodė, kad dažniausiai su nuovargiu vairuotojai kovoja gerdami kavą ar energetinius gėrimus (46 proc.), atsidarydami langą arba sustiprindami ventiliaciją (37 proc.) bei garsiau klausydami muzikos (36 proc.). Tuo metu sustoti pailsėti ar nusnausti renkasi gerokai mažesnė dalis apklaustųjų.
Kava gali padėti, tačiau poilsio nepakeičia
Pasak A. Ramanauskės, daugelis populiarių būdų kovoti su mieguistumu suteikia tik trumpalaikį efektą.
„Garsi muzika ir vėsus oras veikia kaip trumpalaikis dirgiklis – nervų sistema reaguoja į naują stimulą ir akimirką atrodo geriau, tačiau tai nepanaikina miego spaudimo, kuris smegenyse kaupiasi visą laiką, kol esame budrūs. Kai stimulas išnyksta, nuovargis grįžta. Kava yra veiksmingesnė priemonė, nes laikinai slopina miego norą, tačiau ji taip pat neatkuria to, ko organizmui trūksta. Jei žmogus yra labai pavargęs, vien kofeino gali paprasčiausiai nepakakti“, – aiškina specialistė.
Ji priduria, kad vienas efektyviausių būdų atgauti budrumą yra trumpas poilsis.
„Gera strategija yra išgerti kavos ir tada 15–20 minučių nusnausti. Pabundant kofeinas jau būna pradėjęs veikti, todėl toks derinys gali padėti efektyviau suvaldyti nuovargį ir padidinti budrumą“, – sako A. Ramanauskė.
Specialistė ragina nelaukti, kol nuovargis taps akivaizdus. „Jei nebegalite prisiminti, kaip įveikėte paskutinius kelis kilometrus, jei automobilis pradeda važiuoti ne taip tiksliai kaip įprastai arba jei kyla mintis bent akimirkai užmerkti akis, tai jau signalas sustoti. Kai aiškiai pajuntame, kad nebegalime vairuoti, dažniausiai tai reiškia, kad sustoti reikėjo gerokai anksčiau“, – perspėja ji.
V. Bužokaitė priduria, kad planuojant grįžimą po Joninių svarbu įvertinti ne tik maršrutą, bet ir savo savijautą.
„Balcia“ duomenys rodo, kad per pačias šventines dienas eismo įvykių ir žalų skaičius paprastai sumažėja, tačiau per kelias artimiausias dienas po švenčių jis vėl išauga. Tai leidžia daryti prielaidą, kad didesnė rizika kyla žmonėms grįžtant namo po šventinio laikotarpio ar atostogų, kai eismas keliuose tampa intensyvesnis, o dalis vairuotojų prie vairo sėda neišsimiegoję ar po aktyvaus šventinio savaitgalio. Todėl svarbu pasirūpinti ne tik saugiu šventimu, bet ir saugia kelione namo“, – sako ji.
