Sekite 15min Google
AB „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas sako, kad tokio masto magistralinių kelių remonto Lietuvoje nebuvo mažiausiai dešimtmetį ar net du.
Tačiau kartu išryškėjo kita problema. Remontuojamuose ruožuose įvyksta avarijos, kartais susiduria iš karto penki ar šeši automobiliai ir magistralėje susidaro kilometrinės spūstys. Kodėl taip nutinka?
Daugiau kaip 100 remontuojamų kilometrų vienu metu
Pasak M. Gedaminsko, šiuos metus tikrai galima vadinti rekordiniais.
„Automagistralėse remontuojame daugiau kaip 100 kilometrų kelių. Palyginimui, užpraeitais metais buvo remontuojama apie 40 km, pernai – apie 30 km“, – sako „Via Lietuva“ vadovas.
Iš tiesų, tokį darbų mastą pagrindiniuose keliuose tikrai sunku prisiminti“, – pripažįsta „Via Lietuva“ vadovas.
Kodėl negalima tiesiog perkloti asfalto?
Vairuotojui iš šalies viskas gali atrodyti paprasčiau: nuimti seną asfaltą, pakloji naują ir greitai atidarai kelią. Kodėl tam reikia mėnesių?
M. Gedaminskas aiškina, kad daugelyje vietų keičiamas ne vien viršutinis asfalto sluoksnis.
Atlikus kelių tyrimus nustatyta, kad itin smarkiai apkraunama pirmoji magistralės eismo juosta, kuria važiuoja didžioji dalis sunkiasvorio transporto. Todėl čia stiprinamas ir pats kelio pagrindas.
„Pirmoje juostoje atliekamas vadinamasis sankasos stabilizavimas – įterpiamas cementas ir mineraliniai rišikliai, pagrindas sutankinamas. Gaunamas labai tvirtas pagrindas, o ant jo klojama asfalto danga“, – pasakoja M. Gedaminskas.
Antroje ir avarinėje juostose taip pat klojama nauja ištisinė asfalto danga. Tikslas – darbus atlikti kokybiškai, kad po kelerių metų į tą pačią vietą nereikėtų grįžti dar kartą.
Tvarkomi tiltai ir viadukai
Yra dar viena priežastis, dėl kurios darbai užtrunka ilgiau – remontuojant magistralės ruožą stengiamasi tuo pačiu sutvarkyti jame esančius tiltus bei viadukus.
„Kad po kelerių metų tame pačiame ruože nereikėtų vėl įvesti eismo ribojimų ar mažinti greičio“, – tokį sprendimą aiškina M. Gedaminskas.
Tiltuose gali tekti keisti deformacinius pjūvius ar atskirus konstrukcijų elementus, tad šie darbai neretai pareikalauja daugiausia laiko.
Viena avarija – kilometrinė spūstis ir sugaištos valandos
Remontuojamų kelių sinonimu tapo avarijos eismo ribojimo ruožuose. Kartais – masinės. Kodėl jos įvyksta?
„Masinių avarijų metu susiduria ne vienas ar du automobiliai, bet ir penki ar šeši. Tuomet eismas paralyžiuojamas, vairuotojai įstringa kilometrinėse spūstyse“, – sako M. Gedaminskas.
„Via Lietuva“ atliko eksperimentą – pabandė patikrinti, ar šioms avarijoms turi įtakos viršijamas greitis.
Eksperimentui buvo pasirinktas remontuojamas A1 magistralės ruožas tarp Vievio ir Elektrėnų. Jame buvo pastatyti laikini greičio matuokliai, pažymėti specialiais ženklais. Buvo įdomu, kaip pasikeis vairuotojų elgesys. Rezultatas – daugiau nei iškalbingas.
„Įrengus greičio matuoklius ir atitinkamai paženklinus kelią, vidutinis greitis sumažėjo daugiau kaip 20 kilometrų per valandą“, – pasakoja „Via Lietuva“ vadovas.
Tačiau pasikeitė ne tik greitis. Pasak M. Gedaminsko, kol vyko eksperimentas, minėtame ruože neužfiksuota nė vieno eismo įvykio – net techninio. Tuo džiaugėsi ir vairuotojai, ir darbų rangovai.
Kelininkai taip pat pastebėjo, kad sumažėjo manevravimo tarp eismo juostų, o visas transporto srautas judėjo sklandžiau.
130, 90, 70, o kartais – ir 50 km/val.
Kodėl remontuojami ruožai tampa tokie pavojingi?
Viena priežasčių – per labai trumpą laiką vairuotojui tenka prisitaikyti prie daugybės pokyčių. Įprastoje magistralėje galima dešimtis kilometrų važiuoti beveik nekintančiomis eismo sąlygomis. Remonto ruože viskas kitaip.
„Keičiasi eismo juostų kryptis ir plotis, atsiranda susiaurėjimų, papildomų įvažiavimų ir išvažiavimų, o kartu nuolat kinta leistinas greitis. Vienoje vietoje galima važiuoti 90 km/val., netrukus – 70 km/val., o sudėtingesnėse vietose tenka lėtėti ir iki 50 km/val.
Vairuotojai turi būti labai budrūs ir pasirengę reaguoti į situaciją“, – pabrėžia M. Gedaminskas.
Jo teigimu, problemų kyla tada, kai vienas vairuotojas situaciją pastebi anksčiau, o kitas – per vėlai.
„Ties kelio susiaurėjimu ar sumažėjus leistinam greičiui, kartais vairuotojai priima sprendimą staigiai stabdyti. Tikėtina, kad būtent tokiose situacijose ir kyla masinės avarijos“, – aiškina jis.
Kitaip tariant, važiuojant 130 km/val. greičiu ir artėjant prie remontuojamo ruožo užtenka vieno pavėluoto stabdymo, kad grandininė reakcija persiduotų keliems iš paskos važiuojantiems automobiliams.
Ne visur riboja iki 70 km/val.
„Via Lietuva“ šiemet bando spręsti ir kitą vairuotojų dažnai minimą problemą – pernelyg mažą greitį tose remonto zonose, kuriose tuo metu realūs darbai nevyksta.
Todėl, kai leidžia sąlygos ir šalia važiuojamosios dalies nedirba kelininkai, leistinas greitis kai kur padidinamas iki 90 km/val.
Taip bandoma išvengti situacijos, kai magistralėje nuo 130 km/val. vairuotojams tenka staiga lėtėti iki 70 km/val.
Tačiau sudėtingesnėse vietose arba ten, kur dirba žmonės, mažesni greičio apribojimai išlieka.
„Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas pabrėžia, kad remontuojamame ruože vairuotojas turi vertinti ne tik savo automobilio galimybes ar vairavimo patirtį. Reikia numatyti ir kitų eismo dalyvių veiksmus – vienas susiaurėjimą pastebės anksčiau, kitas gali paskutinę akimirką persirikiuoti ar staigiai stabdyti.
O kai keli tūkstančiai automobilių nukreipiami per susiaurėjusias magistralės juostas, vienos klaidos kartais pakanka tam, kad kelionė šimtams kitų vairuotojų pailgėtų valandomis.
