Pasak jos, svarbu suprasti – emocijos yra suprantamos, tačiau teisinėje valstybėje kaltę nustato ne socialiniai tinklai ir ne viešoji nuomonė, o tik teismas.
Be to, jos teigimu, viešai skelbiant kategoriškus kaltinimus ar nepagrįstai kaltinant kitus asmenis galima peržengti ne tik etikos, bet ir teisės ribas. Todėl ji ragina pažvelgti, ką šioje situacijoje iš tikrųjų sako įstatymai ir kokios yra visų proceso dalyvių teisės bei pareigos.
Pagal viešai paskelbtus pirminius duomenis, 2026 m. liepos 4 d. paryčiais Vilniuje, Žirmūnų gatvėje, automobilis BMW 530e, vairuojamas 2007 m. gimusios merginos, atsitrenkė į kontaktinio tinklo ir apšvietimo atramą. Policijos duomenimis, vairuotojai nustatytas 0,58 prom. neblaivumas, du keleiviai žuvo, o vairuotoja buvo sužalota. Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalį.
„Šiame etape būtina išlaikyti teisinį tikslumą: asmuo yra įtariamas, o ne pripažintas kaltu. Nekaltumo prezumpcija nėra formalumas – ji saugo teisingą procesą, nukentėjusiųjų interesus ir visuomenės pasitikėjimą teisingumu. Viešojoje erdvėje reikėtų vengti formuluočių „nužudė“, „kalta“, „turi sėsti“, kol nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo. Teisiškai saugesnė ir tikslesnė formuluotė: „įtariama sukėlusi eismo įvykį, kurio metu žuvo du žmonės“, – pabrėžė R.Joskaudienė.
Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalis numato atsakomybę tada, kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklės pažeidžiamos apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir dėl to žūsta žmogus. Už tokią veiką numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo trejų iki dešimties metų. Kartu svarbu pabrėžti, kad šis straipsnis taikomas dėl neatsargumo padarytoms veikoms, todėl tai nėra tyčinio nužudymo kvalifikacija.
„Ši byla teisiškai bus vertinama ne tik pagal promiles. Tyrimui bus svarbu nustatyti visą priežastinę grandinę: greitį, kelio sąlygas, vairavimo manevrus, automobilio techninę būklę, galimus kitus eismo dalyvius, vaizdo kamerų įrašus, ekspertizių išvadas ir tai, ar buvo lenktyniavimo požymių. Žiniasklaida skelbia, kad policija, peržiūrėjusi miesto kamerų įrašus, įtaria galimas lenktynes prieš avariją, tačiau ši aplinkybė taip pat turi būti patvirtinta procesinėmis įrodinėjimo priemonėmis“, – komentavo R.Joskaudienė.
Pasak jos, jeigu lenktyniavimo aplinkybė pasitvirtintų, ji galėtų turėti reikšmės vertinant pavojingą elgesį, priežastinį ryšį, galimą kitų asmenų atsakomybę ir bendrą eismo įvykio mechanizmą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad bylose pagal BK 281 straipsnį būtina nustatyti konkretų kelių eismo taisyklių pažeidimą, padarinius ir priežastinį ryšį tarp pažeidimo bei kilusių pasekmių; kai situacijoje dalyvauja keli eismo dalyviai, turi būti vertinamas kiekvieno jų elgesys.
„Atskirai būtina kalbėti apie žuvusiųjų artimuosius. Jie šioje byloje nėra tik „skausmo liudytojai“ – jie gali turėti procesines teises kaip nukentėjusieji ar nukentėjusiųjų atstovai. Jie turi teisę gauti informaciją apie procesą, teikti prašymus, pateikti įrodymus, turėti atstovą ir reikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo“, – nurodė teisininkė.
R.Joskaudienės teigimu, civilinis ieškinys baudžiamajame procese gali būti reiškiamas įtariamajam, kaltinamajam arba už jo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims.
„Tokiu ieškiniu gali būti prašoma atlyginti laidojimo išlaidas, kitas tiesiogines išlaidas, taip pat neturtinę žalą – dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, netekties padarinius, šeimos ryšių praradimą. Civilinis kodeksas numato, kad neturtinė žala apima fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitus neigiamus padarinius, o gyvybės atėmimo atveju teisę į žalos atlyginimą gali turėti įstatyme nurodyti artimieji bei išlaikytiniai“, – aiškino ji.
Taip pat, pasak teisininkės, reikėtų neužmiršti privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo.
„Eismo įvykio metu nukentėję tretieji asmenys paprastai gali reikšti reikalavimus draudikui, o pagal galiojantį reguliavimą draudimo suma dėl žalos asmeniui vienam eismo įvykiui Lietuvoje siekia 6 450 000 eurų, įskaitant neturtinę žalą. Kita vertus, jei žala padaryta vairuojant neblaiviam, draudikas, išmokėjęs išmoką nukentėjusiesiems, įstatymo nustatytais atvejais gali įgyti regreso teisę į atsakingą asmenį“, – nurodė ji.
R.Joskaudienės teigimu, svarbu atskirti teisinę atsakomybę nuo moralinio visuomenės vertinimo.
„Įtariamos vairuotojos tėvai ar artimieji savaime netampa teisiškai atsakingi vien dėl giminystės ryšio, ypač jei vairuotoja yra pilnametė. Teisinė atsakomybė kitiems asmenims galėtų kilti tik tada, jeigu būtų nustatyti konkretūs jų veiksmai ar neveikimas, turėję reikšmės įvykiui, pavyzdžiui, sąmoningas transporto priemonės perdavimas neblaiviam ar teisės vairuoti neturinčiam asmeniui. Kelių eismo taisyklės draudžia perduoti transporto priemonę neblaiviam ar teisės vairuoti neturinčiam asmeniui, o Administracinių nusižengimų kodeksas numato atsakomybę už transporto priemonės perdavimą neblaiviam asmeniui“, – pabrėžė teisininkė.
Ji taip pat priminė, kad teisingumas prasideda ne nuo komentaro internete, o nuo įrodymų. „Ne nuo emocijų, o nuo įstatymo. Ne nuo visuomenės nuosprendžio, o nuo teismo sprendimo“, – pabrėžė ji.
