Avarija Vilniuje, P.Žadeikos gatvėje, įvyko 10.47 min. Kaip teigė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Edita Zdanevičienė, pranešėjas nurodė, kad autobusas nulėkė nuo kelio ir atsitrenkė į medžius.
„Pagal pirminę informaciją, autobuse keleivių nebuvo, o autobuso vairuotojas nenukentėjo“, – sakė PAGD atstovė Edita Zdanevičienė.
Po įvykio „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų profesinė sąjunga savo „Facebook“ paskyroje paskelbė kritišką įrašą, kuriame teigia, kad bendrovės darbuotojai nuolat kalba apie prastą transporto priemonių techninę būklę, tačiau pati bendrovė esą problemų nemato.
„Gal po šiandienos įvykio pagaliau bendrovė (Vilniaus viešasis transportas – 15min) pamatys, kad realybė yra kitokia“, – rašoma profesinės sąjungos įraše feisbuke.
Profesinė sąjunga paviešino ir vieno bendrovės šaltkalvio liudijimą apie esą kasdienę realybę remonto bazėje. Pasak jo, bendrovėje trūksta net elementarių detalių.
„Bendrovėje nėra net gabaritinių lempučių. Norint ją pakeisti, tenka eiti per lauke stovinčias ir remonto laukiančias transporto priemones, nuiminėti veikiančias detales. Kartais tai užtrunka iki valandos“, – teigiama profsąjungos pasisakyme.
Anot profesinės sąjungos, susiformavo praktika, kai viena transporto priemonė tampa detalių „donore“ kitai, o dalis autobusų į maršrutus išleidžiami su neišspręstais gedimais.
„Pinigų kabinetų baldams randa, o autobusų remontui – ne“
Kaip 15min komentavo Vilniaus viešojo transporto darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas A.Markevičius, bendrovė grįžta prie praktikos, taikytos daugiau nei prieš dešimtmetį.
„Padėtis ne gerėja, o prastėja. Mes priėjome prie to, kad normalią transporto priemonę tenka remontuoti nuimant jau naudotas, bet dar veikiančias detales nuo kitų autobusų. Sandėliuose trūksta net elementarių dalių“, – teigė A.Markevičius.
Jis taip pat pabrėžia, kad bendrovė randa lėšų naujiems projektų vadovams ar kabinetų baldams, tačiau ne transporto priemonių remontui.
„Transporto priemonės eksploatuojamos su neatliktais remonto darbais. Lapkričio mėnesio duomenimis, neatlikti remonto įsakymai buvo registruoti 92 transporto priemonėms, 19 transporto priemonių neveikė kondicionavimo sistema, o 5 – šildymo sistema. Šiuo metu situacija yra dar prastesnė – bendras pateiktų ir vis dar neišspręstų remonto paraiškų skaičius siekia apie 250–300“, – pabrėžė profsąjungos atstovas.
Pasak jo, vairuotojas kartais priverstas pakeisti tris transporto priemones per dieną.
„Paraiškos dėl gedimų lieka kompiuterinėje sistemoje, bet realių sprendimų nesiimama“, – sako jis.
Pasak profesinės sąjungos vadovo, pasitaiko atvejų, kai autobusai į reisus siunčiami be veikiančio salono ar net vairuotojo kabinos šildymo.
„Vairuotojas padaro du reisus ir yra priverstas grįžti, nes dirbti tampa neįmanoma. Apie kokybišką ir saugią paslaugą tokiomis sąlygomis kalbėti sudėtinga“, – portalui teigė A.Markevičius.
Jis taip pat teigė, kad darbuotojams esą draudžiama filmuoti, dalintis informacija ar viešai kalbėti apie problemas.
Didins biudžetą autobusų remontui
„Vilniaus viešasis transportas“ vadovas Ignas Degutis 15min tvirtino, kad 2025 m. transporto priemonių remonto sąnaudos siekė 7,5 mln. eurų – tai beveik 20 proc. daugiau nei 2024 m.
„Įmonė ne tik intensyviai atnaujina transporto priemonių parką, bet ir nuosekliai stiprina remonto veiklą, todėl šiais metais planuojamas biudžetas remonto veiklai didės“, – teigė jis.
„Vilniaus viešasis transportas“ technikos direktorius Aurelijus Boldinovas pridūrė, kad šiuo metu įmonėje įgyvendinami konkretūs sprendimai, stiprinant transporto priemonių techninę priežiūrą ir remonto procesus.
„Įdiegta remonto planavimo ir būklės registravimo sistema „FleetGarage“, kuri leidžia aiškiai matyti gedimų registravimą, atliktus darbus ir istorinius duomenis, o tai padeda tiksliau planuoti remontus ir analizuoti priežastis. Atsiradus tipiniams gedimams, tikrinama visa transporto priemonių serija, kad sprendimai būtų taikomi nuosekliai ir prevenciškai“, – 15min komentavo A.Boldinovas.
Pasak jo, taip pat sugriežtintas vidaus degimo variklių aptarnavimas – numatytas dažnesnis alyvos keitimas, siekiant didesnio patikimumo, įsigyta ir pradėta naudoti diagnostinė įranga autobusų aptarnavimui, reglamentuotas padangų naudojimas, gerinama jų būklė ir mažinama rizika dėl padangų amžiaus.
„Lygiagrečiai įmonėje kuriama tiekimo grandinė, kad būtų operatyviau nustatomas reikalingų detalių poreikis, organizuojami užsakymai ir formuojamas racionalus dažniausiai naudojamų detalių rezervas. Taip pat keliami detalių kokybės kriterijai – siekiame užtikrinti, kad remontui būtų parenkamos tinkamiausios, o ne pigiausios detalės, ypač elektronikos srityje, kiek tai leidžia viešųjų pirkimų reglamentavimas. Esant poreikiui, pasitelkiamos ir papildomos techninės apžiūros paslaugos“, – ko imasi įmonė vardijo pašnekovas.
