Situacija keisis visoje Lietuvoje. Svarbiausia priežastis – padidėję automobilių srautai pagrindinėse miestų arterijose, ypač išvažiuojant iš miestų. Ir kapinėse.
Situaciją sunkina remontų gausa tiek miestų gatvėse, tiek automagistralėse. Čia gausu greičio ribojimų, laikinų geltonų juostų, situacijų, kai eismas nukreipiamas priešinga puse.
Viena popiliariausių spūsčių priežasčių – avarijos. Jos sostinėje prasidėjo penktadienio popietę – prie PC „Akropolis“, Vakariniame aplinkkelyje ir t.t.
Spūstys didėja po pietų
Pavyzdžiui Vilniuje penktadienio rytą nei prie kapinių, nei centre didelių spūsčių nebuvo. Tačiau jos pradėjo didėti nuo pietų. Tradiciškai pradėjo kimštis Geležinio Vilko, Ukmergės, Olandų gatvės, Savanorių prospektas, iįvažiavimas iš sostinės pro Gariūnus Oslo g.
Aleksej Apanovič, JUDU Eismo valdymo centro vadovas negali šios savaitės automobilių srautų vertinti objektyviai, nes eismą trikdė ESO gedimai. Tačiau, specialisto teigimu, penktadienio popietę prieš Vėlines esimo intensyvumas turi padidėti 5-7 proc. Spūsčių duomenis rasite čia.
Avaringumas per Vėlines
VšĮ Transporto kompetencijų agentūra pasidalijos eismo saugos ekspertės Dianos Blaževičienės mintimis. Jos teigimu, eismo saugumas per Vėlines priklauso nuo mūsų.
Per pastaruosius ketverius metus lapkričio 1–2 dienomis Lietuvoje įvyko panašus įskaitinių eismo įvykių skaičius (išsiskiria tik 2023 metai):
• 2021 m. – 8 įvykiai,
• 2022 m. – 14 įvykių,
• 2023 m. – 21 įvykis,
• 2024 m. – 11 įvykių.
Reikia turėti omenyje, kad šiais metais kapines norintys aplankyti žmonės turi mažiau dienų – tik dvi. NesVisų Šventųjų ir Vėlinių dienos – savaitgalį. Todėl šis šeštadienis ir sekmadienis bus labai problematiškas. Eismą sunkins ir oro sąlygos - ant šlapios dangos padangos slysta labiau. Be to, dalis vairuotojų, vos iškritus pirmiesiems lašams, ima važiuoti gerokai neužtikrinčiau. O ant stiklų tykštantys lašai blogina matomumą.
Ekspertė pabrėžia, kad beveik visais atvejais priežastimi tampa Kelių eismo taisyklių pažeidimai – saugaus greičio nepasirinkimas ar per didelis greitis, neatidumas, pėsčiųjų neatsargumas.
„Skaičiai rodo, kad rizika kasmet išlieka, todėl turime būti sąmoningi ir atsargūs. Ir tai pasakytina ne tik apie Vėlinių laikotarpį, bet apie kiekvieną dieną“, – sako D. Blaževičienė.
Ekspertės patarimai keliaujantiems per Vėlines
1. Planuokite kelionę iš anksto – išvykite anksčiau, venkite piko valandų.
2. Vairuokite pailsėję – darykite pertraukas kas 2 valandas.
3. Sumažinkite greitį prie kapinių, pėsčiųjų perėjų ir sankryžų.
4. Pėstieji, naudokite atšvaitus – juos segėkite matomose vietose.
5. Svarbiausia – saugiai grįžti namo.
Probleminiai keliai ir kaip juos apvažiuoti
Įtakos eismo saugumui per Vėlines turi ir kelių bei tiltų remontai. Štai svarbiausi, į kuriuos derėtų atsižvelgti (VIA Lietuva duomenys).
A1 magistralėje tęsiami Krunos tilto rekonstrukcijos darbai. Šiuo metu eismas Kauno kryptimi vyksta viena kryptimi laikinu tiltu, o Vilniaus kryptimi – senuoju tiltu. Vieno iš naujų tiltų statybos juda pabaigos link, kai darbai bus baigti, eismo organizavimas keisis ir eismas bus nukreipiamas naujai pastatytu tiltu ir vienu laikinu tiltu, o senasis tiltas bus griaunamas ir statomas naujas. Visą projektą planuojama baigti 2027 m. pabaigoje.
Be to, automagistralėje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda – ruože nuo 103,2 iki 108,9 km dešinėje kelio pusėje ir nuo 198,9 iki 202,6 km kairėje pusėje vykdomi rangos darbai. Taip pat paprastojo remonto darbai vykdomi automagistralėje A2 Vilnius–Panevėžys – ruožuose nuo 42,3 iki 45,2 km (nuo Rimučių iki Užušilių miško) ir nuo 52,4 iki 56,2 km (nuo Ratiškių iki Širvintos upės). Darbus planuojama baigti per lapkritį.
Spalį pradėjus Tarandės tunelio statybų antro etapo darbus, eismas abiem kryptimis vyksta automagistralės Vilnius–Panevėžys (A2) dešine puse. Eismas Panevėžio–Vilniaus kryptimi kreipiamas į dešinę automagistralės pusę, kur vyksta dviem susiaurintomis juostomis. Vilniaus–Panevėžio kryptimi eismas taip pat vyksta dešine kelio puse, taip pat dviem susiaurintomis juostomis.
Tuo metu vykdant Gėluvos viaduko, esančio automagistralės Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1) 144,7 km, kapitalinio remonto darbus, eismas viaduku yra uždarytas. Nuo spalio 7 d. eismas rajoniniu keliu Vilkija–Čekiškė–Ariogala (Nr. 1907) nukreiptas apylanka, apie kurią informuoja kelio ženklai. Automagistralėje A1 eismas vyksta įprastai, tačiau darbų zonoje (144,6–144,8 km) taikomi greičio ribojimai – nuo 110 iki 70 km/val., artėjant prie darbų vietos – iki 50 km/val.
Vienas svarbiausių Lietuvos kelių infrastruktūros projektų – magistralės A14 Vilnius–Utena rekonstravimas – taip pat įgauna vis didesnį pagreitį. Iš viso rekonstruojamas 42,8 kilometro magistralės A14 ruožas. Kol magistralės rekonstravimas nėra baigtas, „Via Lietuva“ vairuotojus ir toliau ragina rinktis paruoštus alternatyvius maršrutus. Kol kas eismas rekonstruojamose atkarpose vyksta su laikinais ribojimais, taikant laikinus eismo organizavimo sprendinius, įskaitant šviesoforinį reguliavimą.
Pirmasis maršrutas: Važiuojant iš Vilniaus, rinktis Ukmergės kryptį keliu A2 Vilnius-Panevėžys, toliau Molėtų kryptį keliu Nr. 115 Ukmergė–Molėtai. Važiuojant iš Molėtų, rinktis Ukmergės kryptį keliu Nr. 115 Ukmergė –Molėtai, toliau Vilniaus kryptį keliu A2 Vilnius–Panevėžys.
Antrasis maršrutas: Važiuojant iš Vilniaus, rinktis Nemenčinės kryptį keliu Nr. 102 Vilnius–Švenčionys–Zarasai, toliau Pabradės kryptį. Pabradėje rinktis Molėtų kryptį keliu Nr. 173 Molėtai–Pabradė. Važiuojant iš Molėtų, rinktis Pabradės kryptį keliu Nr. 173 Molėtai–Pabradė, Pabradėje rinktis Vilniaus kryptį keliu Nr. 102 Vilnius–Švenčionys–Zarasai.
Klaipėdos rajono savivaldybėje, Dituvos kaime, „Via Lietuva“ pradėjo valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 2203 Dituva–Priekulė–Dreižiai rekonstravimo darbus. Juos atliekant bus įrengta žiedinė sankryža, atnaujinta asfalto danga, nutiestas pėsčiųjų ir dviračių takas, atlikti kiti darbai. Tai padės užtikrinti sklandesnį transporto judėjimą ir gerokai padidins eismo saugumą. Bendra rekonstruojamo ruožo dalis siekia 300 metrų. Projektą numatoma įgyvendinti dviem etapais, o visą rekonstrukciją baigti – pirmoje 2026 m. pusėje.
Nuo spalio pradžios dėl labai blogos perdangos plokščių būklės nuspręsta uždrausti visų transporto priemonių eismą tiltu per Kančioginos upę valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1414 Mielagėnai–Paliesius 1,7 km atkarpoje, Ignalinos r. savivaldybėje, šalia Mielagėnų gyvenvietės. Eismas nukreipiamas apylanka valstybinės reikšmės rajoniniais keliais Nr. 4401 Švenčionys–Mielagėnai–Andriejauka ir Nr. 1408 Mikalavas–Paringys–Bernotai–Gilūtos. Apylankos ilgis – apie 3 km.
„Via Lietuva“ šiuo metu visoje Lietuvoje taip pat vykdo ir kitus intensyvius tiltų ir viadukų priežiūros bei remonto darbus. Tai apima tiek periodinę priežiūrą, tiek paprastojo, kapitalinio remonto ar rekonstravimo projektus, kuriais siekiama užtikrinti gerą tiltų būklę bei užkirsti kelią jų degradavimui. Situaciją keliuose ir vykdomus darbus visuomet galite pasitikrinti svetainėje eismoinfo.lt.
