Apie tai kalbamės su turinio kūrėju Tadu Kanapecku, labiau žinomu kaip Varkė Labdarkė, ir žinoma Lietuvos lenktynininke Indre Senkute. Nors jų patirtys skirtingos, abu sutaria, kad saugumas prasideda dar prieš sėdant prie vairo.
Ilgos kelionės automobiliu mieliau nei skrydžiai
T. Kanapeckas pasakoja, kad jo kasdienes keliones dažniausiai diktuoja darbas, t.y., gyvenant Klaipėdoje, o dirbant Vilniuje tenka nuolat važiuoti tuo pačiu maršrutu. Todėl jis sąmoningai planuoja laiką ir dažnai išvyksta iš anksto, kad išvengtų skubėjimo. „Šiaip dažniausiai važiuoju dieną prieš į Vilnių, kad išsimiegočiau prieš darbą ar filmavimus, kad ryte atsikėlęs eičiau į darbą šviežut šviežutėlis“, – atvirauja Tadas.
Vis dėlto jis mėgsta ir visai kitokias keliones – spontaniškas, be aiškaus plano. Tadas pasakoja, kad su draugais dažnai paskutinėmis vasaros dienomis nuspręsdavo tiesiog išvažiuoti, pavyzdžiui, aplankyti Žemaitiją arba į Latviją. Tokiose kelionėse, sako, sprendimai gimsta pakeliui, pvz. užsukti į mėgstamą kavinę, o tada staiga aplankyti Barstyčių akmenį ar kitą įdomią vietą.
Vyras neslepia, kad labai mėgsta ilgesnes keliones automobiliu – net labiau nei skrydžius. Pavyzdžiui, netrukus jis planuoja vykti į Ispaniją, tačiau pats sako mieliau rinktųsi kelių dienų kelionę automobiliu. Priežastis paprasta – skrydžio baimė.
Anksčiau su broliu Tadas yra vykęs ir į Olandiją – nuosavu autobusiuku, be skubėjimo, kaskart sustojant degalinėse. Mat jam svarbus pats kelionės procesas: kavos pertraukos, trumpi sustojimai ir jausmas, kad niekur nereikia skubėti.
Pavargus prie vairo keičiasi ne tik reakcija, bet ir mąstymas.
Vis dėlto Varkė Labdarkė atvirai pripažįsta, kad kelyje būna situacijų, kurios verčia susimąstyti. Ypač tada, kai vairuoti tenka pavargus ar naktį: „Anksčiau galvodavau, kaip įmanoma prie vairo užmigti, juk ne lovoj esi… Bet kai pradėjau pats važinėti vėlai po darbų namo, ėmiau galvoti, kaip įmanoma neužmigti“.
Pasak Tado, pavargus prie vairo keičiasi ne tik reakcija, bet ir mąstymas. Jis prisimena tokią būseną, kai važiuodavo tiek pavargęs, jog vaizdas liejasi, o budrumo beveik nėra. Todėl jis turi aiškią taisyklę – jei jauti nuovargį, reikia sustoti: „Jau geriau kelyje sustoti ir numigti bent pusvalandžiui. Daug kartų esu taip daręs“.
Vairavimo įpročiai keičiasi su patirtimi
Laikui bėgant keitėsi ir Tado vairavimo įpročiai. Jei būnant devyniolikmečiu labiau norėjosi greičio ir adrenalino, dabar svarbesnis tapo stabilumas ir ramybė. Šiandien jis mieliau renkasi pastovų greitį ir komfortą, o ne nuolatinį lenkimą ir skubėjimą.
Didelę įtaką tam turėjo ir šeima. Pasak Tado, kai automobilyje važiuoja vaikai, atsakomybės jausmas natūraliai išauga – daugiau dėmesio skiria automobilio būklei, padangoms, saugumui. Jis taip pat pabrėžia, kad svarbu laikytis kelių eismo taisyklių ir galvoti apie kitus eismo dalyvius, nes kelias nėra tik vieno žmogaus erdvė.
Nuovargį prie vairo prilyginčiau būsenai, lyg būtum išgėręs.
Planavimas padeda išvengti streso
Apie planavimo svarbą kalba ir lenktynininke Indrė Senkutė, dažnai vadinama drifto karaliene. Ji atkreipia dėmesį, kad neapibrėžtumas kelyje dažnai sukelia stresą, kuris gali paveikti vairuotojo sprendimus.
„Jei žmogus nežino kelio ar į kurią pusę pasukti, jį paima pyktis, įsitempia raumenys, susigadina nuotaika, tokiu atveju reiktų kelionę planuotis“, – sako ji. Net paprasti dalykai, kaip iš anksto peržiūrėtas maršrutas, jos manymu, gali padėti išvengti įtampos.
Indrė taip pat pabrėžia, kad svarbu pažinti save ir savo fiziologiją, pavyzdžiui, vieni gali vairuoti naktį be problemų, kiti – ne. Indrė yra iš pastarųjų, pripažindama, kad vakare jos reakcija lėtėja, todėl ji renkasi nevairuoti naktį.
Nuovargis veikia kaip alkoholis
Lenktynininkė pabrėžia, kad nuovargis yra vienas pavojingiausių veiksnių kelyje. Mat tiesiogiai veikia reakcijos laiką, sprendimus ir bendrą vairavimo kokybę. „Nuovargį prie vairo prilyginčiau būsenai, lyg būtum išgėręs“, – sako ji ir rekomenduoja neignoruoti pirmųjų signalų. Jei jaučiamas nuovargis, reikia sustoti, išlipti, pajudėti, įkvėpti gryno oro.
Pašnekovė taip pat atkreipia dėmesį ir į technologijų naudojimą, pavyzdžiui, navigacija gali padėti, bet tik tuo atveju, jei ji naudojama apgalvotai ir nesukelia papildomo streso. Pasak jos, svarbu iš anksto susipažinti su maršrutu ir nepasikliauti vien tik ekranu paskutinę sekundę.
Kaip pasiruošti kelionei, kad ji būtų saugi
I. Senkutė išskiria ir kelis konkrečius dalykus, kurie, jos nuomone, gali padėti vairuotojams jaustis saugiau kelyje.
Skubėjimas ir stresas dažniausiai lemia neteisingus sprendimus.
Pirma, pasiruošimas dar prieš išvykstant. Anot jos, verta ne tik susiplanuoti maršrutą, bet ir lavinti vairavimo įgūdžius, pavyzdžiui, išbandyti savo automobilį autodrome ar slidžioje dangoje. Tokia patirtis padeda geriau suprasti, kaip automobilis elgiasi kritinėse situacijose ir kaip reaguoja pats vairuotojas.
Antra, ne mažiau svarbus ir požiūris į kitus eismo dalyvius. Ji pabrėžia, kad kelias yra bendras visiems, todėl svarbu nepasiduoti emocijoms net ir sudėtingose situacijose. Trečia, svarbus susiplanavimas. Anot jos, verta išvykti šiek tiek anksčiau ir įsivertinti galimus trikdžius, kad kelyje nereikėtų skubėti ar panikuoti. Būtent skubėjimas ir stresas dažniausiai lemia neteisingus sprendimus.
Valstybės valdoma kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“ pristato socialinę kampaniją „Būkite greiti sustoti“, kuri kviečia iš naujo pažvelgti į greičio sampratą. Ji primena, kad tikrasis saugumas kelyje priklauso ne nuo to, kaip greitai važiuojame, o nuo to, ar gebame laiku pastebėti pavojų ir priimti sprendimą. Net ir nedidelis pokytis – iš anksto suplanuota kelionė, pasirinktas tinkamas laikas ar sprendimas sustoti – gali turėti lemiamą reikšmę visų eismo dalyvių saugumui.
