Sekite 15min Google„Anksčiau traukiniai buvo suvokiami tik kaip būtinumo priemonė nusigauti į vieną ar kitą tašką neturint automobilio. Dabar vartotojai naudojasi traukiniais ir viešuoju transportu siekdami naujų, gerų patirčių, nenorintys kvaršinti galvos dėl automobilio ar parkavimo vietos viename ar kitame mieste“, – pasakoja M.Gusarovienė.
Traukinys – ne tik kelionė, bet ir laikas sau
Ji taip pat pastebi, jog keičiasi ir vertinimas. Traukinio keleiviai orientuojasi į tvarumą, produktyvumą, taip pat taupo savo laiką – juk keliaujantis į kitą miestą žmogus traukinyje gali atsakyti į laiškus, pasiruošti pokalbiui ar pristatymui. „Matome, jog keičiasi kasdieninių klientų įpročiai. Jei anksčiau traukiniais žmonės važiuodavo tik išskirtiniais atvejais ar savaitgalio tikslais, dabar mūsų klientai traukiniais naudojasi nuolatos“, – pastebi M.Gusarovienė.
O štai JUDU vadovė Loreta Levulytė–Staškevičienė pastebi, jog jų komandai tenka užduotis kaip įmanoma labiau išplėsti žmogaus kelionės būdus. „Siekiame, jog pirmiausia žmogus norėtų keliauti pėsčiomis, autobusu, paspirtuku ar kitais alternatyviais keliavimo būdais. O ir per 10 metų mieste atsirado daugiau įvairių galimybių keliauti“, – pastebi pašnekovė.
Šiais laikas keliones galima „kombinuoti“ – dalį laiko važiuoti viešuoju transportu, paspirtuku, eiti pėsčiomis. Taip pat, anot jos, atsirado didesnis paslaugų prieinamumas bei pasiekiamumas: „Šiuo metu skiriame daug dėmesio informacijai, kaip galima keliauti vienais ar kitais būdais. Su naująja JUDU programėle siekiame visas paslaugas padaryti prieinamas vienoje vietoje – ir susiplanuoti kelionę, ir nusipirkti bilietą, ir susimokėti už parkavimą.“
Priemiesčiai tampa nauju iššūkiu
Besikeičiančius vartotojų lūkesčius pastebi tiek LTG, tiek JUDU atstovės. Šiais laikais dažnas žmogus, ieškodamas ramesnio gyvenimo būdų, keliasi gyventi į priemiesčius, tad iššūkiu tampa patogus, greitas ir sklandus susisiekimas tarp skirtingų Lietuvos miestų.
„Didžiausias potencialas ir kartu didžiausias iššūkis yra vystyti viešąjį transportą į priemiesčio teritorijas. Pagrindinė kryptis – dažninti transportą ten, kur galime važiuoti, kur yra bėgiai. Iššūkis – žmonėms kuo labiau palengvinti kelionės suplanavimą, bilieto įsigijimą. Juk kuo paprasčiau ir lengviau žmogus galės keliauti viešuoju transportu, tuo labiau jis norės atsisakyti automobilio ir naudotis kitais, alternatyviais keliavimo būdais“, – pastebi M.Gusarovienė.
Šiais laikais vis daugiau jaunimo ir dirbančių žmonių renkasi keliauti viešuoju transportu. JUDU duomenimis, Vilniuje yra apie 30 proc. žmonių, besirenkančių keliauti viešuoju transportu, 19 proc. žmonių renkasi keliavimą pėsčiomis, daugiau nei 3 proc. – dviračiais. „Miestas investuoja į infrastruktūrą, atnaujinamas viešojo transporto parkas, prieš keletą metų įvesti 9 nauji maršrutai tose teritorijose, kurios buvo prasčiau aptarnaujamos arba viešojo transporto išvis nebuvo. Tose vietose aiškiai matome, kad žmonės pasiskirstė – daugiau jų pradėjo naudotis viešuoju transportu, tad infrastruktūros kūrimas ir atsiradimas daro didelį pokytį“, – pasakoja L.Levulytė–Staškevičienė.
Modalinis kelionių pasiskirstymas, pasak jos, keičiasi į gerąją pusę. 2025 metais JUDU duomenimis, daugiau nei 52 proc. žmonių keliavo darniais keliavimo būdais be automobilio, tad yra keliamas tikslas iki 2032 metų padidinti šį skaičių iki 70 proc.
Plačiau apie planuojamas įgyvendinti priemones, netolimos ateities naujoves, paslaugų kokybes ir planuojamas papildomas paslaugas žiūrėkite laidoje.
