„Aumovio“ valdo gamyklą Kauno LEZ, į kurią „Continental“ yra investavusi apie 190 mln. eurų.
Pernai rudenį skelbta, kad Vokietijos automobilių pramonės milžinei „Continental“ automobilių komponentų padalinį atskyrus nuo pagrindinės bendrovės bei pakeitus pavadinimą į „Aumovio“, pakeisti ir dviejų jos įmonių Lietuvoje pavadinimai.
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu „Aumovio Autonomous Mobility Lithuania“ dirba 306 darbuotojai, „Aumovio Lithuania“ – 488.
Tendencijos veikia visą Europą
Europarlamentaras Paulius Saudargas atkreipia dėmesį, kad Europos Sąjunga jau imasi veiksmų stiprinti sektorių – siekia lankstesnių išmetamųjų teršalų taisyklių, investuoja į baterijų gamybą, inovacijas ir įkrovimo infrastruktūrą, taip pat stiprina tiekimo grandines.
Vis dėlto, pasak P.Saudargo, tai rodo būtinybę reaguoti į spaudimą rinkoje.
„Matome platesnį pokytį pasaulinėje automobilių pramonėje, kai įmonės pertvarko savo veiklą, koreguoja tiekimo grandines ir reaguoja į sparčius technologinius pokyčius. Šios tendencijos veikia daugelį Europos šalių, ne tik Lietuvą“, – teigia europarlamentaras.
Matome platesnį pokytį pasaulinėje automobilių pramonėje, – sako P.Saudargas.
Jo kolega Europos Parlamente Virginijus Sinkevičius ragina į situaciją žvelgti dar plačiau – neapsiriboti vien paaiškinimu, kad Lietuva „niekuo dėta“. Jo teigimu, tokioje atviroje ekonomikoje kaip Lietuva tiek augimas, tiek nuosmukis didžiąja dalimi priklauso nuo globalių tendencijų.
„Į kokį regioną verslas perorientuoja savo investicijas? Į Aziją. Ir mes to matysime vis daugiau ir daugiau“, – teigia jis, pabrėždamas, kad investiciniai srautai keičia kryptį, o kartu keičiasi ir ekonominės galios centrai.
Pramonė patiria iššūkius
Automobilių pramonės iššūkiai ir sprendimo priemonės nagrinėjami prieš porą metų Europos Parlamento tyrimų tarnybos atliktoje analizėje. Joje jau tuomet pabrėžta, kad automobilių sektorius Europoje išgyvena struktūrinį lūžį. Pagrindiniai iššūkiai susiję su perėjimu prie elektromobilių – tai reikalauja didelių investicijų, o pažangą lėtina priklausomybė nuo baterijų tiekimo.
Akcentuota, jog stiprėja konkurencija iš Kinijos ir JAV, o Europos gamintojai rizikuoja atsilikti technologijų, ypač programinės įrangos, srityje.
Europos Parlamentas taip pat atkreipė dėmesį į nesąžiningos konkurencijos riziką iš Kinijos, kur valstybės subsidijos iškraipo elektromobilių rinką, todėl Europoje įvesti muitai importuojamiems kiniškiems elektromobiliams.
Ataskaitoje siūlomi sprendimai: daugiau elektromobilių ir jų baterijų gamybos perkelti į Europą, pavyzdžiui, susiejant subsidijas su vietine gamyba. Taip pat siekiama pritraukti Kinijos investicijas, tačiau su sąlyga, kad jos stiprintų, o ne silpnintų Europos pramonę – reikalaujant vietinės gamybos, darbo vietų kūrimo ir technologijų perdavimo.
Be to, siūloma taikyti muitus, reguliuoti užsienio subsidijas ir kontroliuoti investicijas, kad būtų apsaugoti Europos interesai. Kartu pabrėžiama būtinybė diversifikuoti baterijų, komponentų ir žaliavų tiekimą, mažinant priklausomybę nuo Kinijos. Šios priemonės papildo jau veikiančias ES iniciatyvas, skirtas žaliajai ir skaitmeninei transformacijai.
Pabrėžiama būtinybė diversifikuoti baterijų, komponentų ir žaliavų tiekimą, mažinant priklausomybę nuo Kinijos.
Didžioji dalis gamybos – Kinijoje
Pokyčius rinkoje akcentuoja ir „VILNIUS TECH“ Transporto ir logistikos kompetencijos centro direktorius doc. dr. Viktoras Skrickis, kurio teigimu, automobilių pramonė šiuo metu išgyvena esminę transformaciją. Vienas svarbiausių pokyčių – spartus elektromobilių augimas ir Kinijos dominavimas šioje srityje.
Pasak jo, apie ketvirtadalį visų parduodamų automobilių jau sudaro elektromobiliai, o net apie 70 proc. jų gaminama Kinijoje. Tačiau ši šalis susiduria su perteklinės gamybos problema, kuri daro spaudimą visai rinkai – tiek Kinijos, tiek Europos gamintojams.
Be to, keičiasi ir pats automobilio konceptas. Transporto priemonės vis labiau tampa ne mechaniniais, o programinės įrangos valdomais produktais.
„Automobiliai pereina nuo „hardware-defined“ (techninės įrangos) prie „software-defined“ (programinės įrangos), – pažymi V. Skrickis, pabrėždamas, kad Kinija šioje srityje juda greičiau nei Europa.
Norintiems giliau suprasti pokyčius ekspertas juos gretina su technologijų sektoriaus plėtra.
„Panašiai kaip įvyko su „Apple“ atėjimu į telefonų rinką. Visi perka panašius telefonus, tačiau funkcionalumas priklauso nuo programinės įrangos, kurią įdiegia vartotojas. Panašia linkme juda ir automobiliai – tam tikras funkcijas bus galima įdiegti, o kitos bus nuolat atnaujinamos per visą transporto priemonės eksploatavimo laikotarpį. Šiuo metu, nusipirkus automobilį, jo funkcionalumas iš esmės nesikeičia visą tarnavimo laiką, o kai kurios sistemos morališkai pasensta“, – teigia V.Skrickis.
Europa praranda konkurencingumą
Kitas svarbus veiksnys – augantys kaštai Europoje. Pasak eksperto, nors darbo sąlygos čia geresnės, produktyvumas neauga tokiu pačiu tempu kaip išlaidos, todėl galutinis produktas tampa brangesnis.
„Automobilių pramonė orientuota į eksportą, tačiau europietiški automobiliai praranda pozicijas Kinijoje, o kitose rinkose jiems sunkiau konkuruoti kainos atžvilgiu“, – teigia V. Skrickis.
Automobilių pramonė orientuota į eksportą, tačiau europietiški automobiliai praranda pozicijas Kinijoje, o kitose rinkose jiems sunkiau konkuruoti kainos atžvilgiu, – teigia V. Skrickis.
Tuo pačiu metu Europos gamintojams lieka vis siauresnės rinkos – daugiausia Europa ir Šiaurės Amerika, o finansiniai srautai mažėja. Tuo metu Kinijos gamintojai stiprina savo pozicijas ir plečia įtaką kitose pasaulio dalyse.
Krizė paveikė visą sektorių
Pasak V. Skrickio, Europos automobilių pramonė krizę išgyvena jau nuo COVID-19 laikotarpio. 2024-iais pradėti masiniai atleidimai ir gamyklų uždarymai. Tikėtasi, kad 2025-ieji bus paskutiniai sudėtingi metai, tačiau tai nepasitvirtino – krizė tęsiasi ir 2026-aisiais.
Ši situacija ypač paveikia tiekimo grandines. Pirmojo lygio tiekėjai, tokie kaip komponentų gamintojai, susiduria su dar didesniais iššūkiais, nes jų produkcija dažnai pritaikyta konkretiems modeliams. Nutraukus gamybą, šie komponentai tampa nebereikalingi arba reikalauja papildomų investicijų pritaikymui.
„Prasidėjus krizei automobilių gamintojų sektoriuje, tiekėjai nukenčia dar labiau“, – pabrėžia jis.
Signalas Lietuvai: prisitaikyti neišvengiama
Europarlamentaras V.Sinkevičius atkreipia dėmesį, kad tokie sprendimai yra platesnio konteksto dalis – investicijos vis dažniau krypsta ten, kur formuojasi nauji ekonominiai centrai.
Jo teigimu, politikos galimybės tokioje situacijoje yra ribotos: valstybė gali tik sušvelninti kritimo pasekmes arba geriau išnaudoti palankias aplinkybes.
„Tie gerieji pavyzdžiai, kuriuos turime Lietuvoje, nuo Marijampolės iki Akmenės, kai užsienio ar vietos investicijos atėjo ir įpūtė seniai nematytas galimybes regionų gyventojams – jos nėra duotybė. Ir per pastarąjį dešimtmetį Lietuvai dar niekada nebuvo taip strategiškai svarbu dėl jų kovoti. Tačiau dar niekada nebuvo ir taip sunku, – pabrėžia V.Sinkevičius. – Tad vienintelė žinutė, kurią, bent jau mano manymu, tokiomis aplinkybėmis turėtų įgarsinti Lietuvos vadovai: mes padarysime viską, ką galime, kad taip nevyktų. Jeigu Azija taps nauju investicijų traukos centru – tai būsime tiltu į Aziją. Nes mes turime būti ten, kur yra ir investiciniai srautai. Kadangi tai tie srautai labiau nei bet kas kitas yra ir tai, ką vadiname žmonių gerove.“
Tai ne vien Lietuvos problema
Panašiai situaciją vertina ir P.Saudargas. Jo teigimu, „Aumovio“ sprendimas nėra vien Lietuvos nesėkmė, o platesnių pokyčių dalis.
„Matome pasaulinės automobilių pramonės transformaciją, kai įmonės pertvarko veiklą, keičia tiekimo grandines ir reaguoja į technologinius pokyčius“, – sako europarlamentaras.
Jis pabrėžia, kad spaudimą visam sektoriui daro ir kiti veiksniai – aukštos energijos kainos, didėjanti konkurencija bei reguliacinė aplinka Europoje.
Europa ieško sprendimų
Pasak P. Saudargo, Europos Sąjungoje jau imamasi veiksmų, siekiant išlaikyti pramonės konkurencingumą. Tarp jų – lankstesnės emisijų taisyklės, investicijos į baterijų gamybą ES šalyse, inovacijas ir infrastruktūrą Europoje, taip pat priemonės stiprinti tiekimo grandines. Šios ir panašios iniciatyvos gimė Europos Parlamente.
Vis dėlto jis pabrėžia, kad tokie atvejai kaip „Aumovio“ turėtų būti vertinami kaip signalas.
„Turime toliau gerinti verslo aplinką, investuoti į įgūdžius ir užtikrinti, kad politika remtų ilgalaikį pramonės konkurencingumą“, – teigia jis.
Pašnekovai pabrėžia, kad „Aumovio“ pasitraukimas iš Lietuvos rodo ne tik vienos įmonės strateginį sprendimą, bet ir visos pramonės kryptį. Sparčiai besikeičiančios technologijos, globali konkurencija ir ekonominiai veiksniai verčia įmones peržiūrėti savo veiklos modelius. Tai reiškia, kad ateityje panašių sprendimų gali būti ir daugiau, o šalims teks dar aktyviau prisitaikyti prie naujos pramonės realybės.
Projektą iš dalies finansuoja Europos Parlamentas. Tačiau už turinyje išreikštą nuomonę ar požiūrį atsako tik autorius (-iai); Europos Parlamentas už juos negali būti laikomas atsakingu.
