Tai pareiškė Estijos Techninės priežiūros institucija, atlikusi naują tyrimą, rašo Estijos agentūra „ERR News“, kuri remiasi dienraščio „Eesti Päevaleht“ informacija.
„Patariama, kad statyba būtų pradėta kuo greičiau, geriausiai iki 2020 metų, kaip nurodyta „Aecom“ studijoje, ir kuo daugiau darbų turi būti atlikta per pirmąjį finansinį laikotarpį“, – sakoma tarptautinės konsultacijų įmonės „Triniti“ ataskaitoje, kuri parengta vasarį, tačiau paskelbta tik dabar.
Iki šiol projektas buvo rengiamas pagal JAV architektūros ir inžinerijos konsultacijų įmonės „Aecom“ rekomendacijas.
Trys Baltijos šalys – Lietuva, Latvija ir Estija – ketina pasinaudoti Europos infrastruktūros tinklų priemone, ne tik tiesiant geležinkelį, bet ir įsigyjant žemę. Manoma, jog žemės išpirkimas kainuos 149 mln. eurų (apie 514 mln. litų).
Žemės pirkimo fondas turi būti mažiau nei 10 proc. viso projekto išlaidų, todėl bendra projekto vertė siektų apie 1,5 mlrd. eurų (apie 5,18 mlrd. litų), sakoma pranešime.
Siekiant palengvinti statybą ir Europos fondų naudojimą, trijų šalių vyriausybės turi įsteigti bendrą įmonę, nepriklausomą nuo jų geležinkelių operatorių ir infrastruktūros. Pasak „Triniti“ konsultantų, vyriausybės taip pat turėtų susitarti dėl bendrų naujojo geležinkelio įstatymų.
