„Vilniaus prijungimas prie „Rail Baltica“ projekto gali tapti įmanomas, ir Europos Komisija iš savo pusės neabejotinai padės rasti sprendimą, tačiau tai neturi stabdyti viso projekto“, – BNS sakė EK transporto komisaras S.Kallas.
Pabrėžęs, jog Europos Sąjungos narės, taip pat ir Lietuva, pernai sutarė, kad „Rail Baltica“ bus tiesiama per Kauną, Estijos deleguotas Europos Komisijos narys pridūrė: „Labai gerai suprantu lietuvių susirūpinimą dėl Vilniaus prijungimo“.
„Kuo greičiau bus susitarta dėl bendros „Rail Baltica“ įmonės steigimo, tuo greičiau bus galima susitarti dėl Kaunas-Vilnius atkarpos, nes projekto rentabilumo tyrimas, finansavimo paieška ir galutinio maršruto tvirtinimas – bendros įmonės užduotys“, – sakė S.Kallas.
Estijos ekonomikos ministerija pirmadienį pakartojo, kad Estija pasirašė politinę deklaraciją dėl Vilniaus prijungimo prie „Rail Baltica“, tačiau ši geležinkelio atšaka yra atskiras projektas.
„Estija savo sprendimo neketina keisti. Priešingai – Estija ne kartą tvirtino pritarianti Vilniaus prijungimui prie „Rail Baltica“, kuri bus tiesiama per Kauną. Tačiau mes manome, kad tai (Vilniaus prijungimas – BNS) yra atskiras projektas“, – pareiškė Estijos ekonomikos ministerijos patarėjas viešiesiems ryšiams Rasmusas Ruuda.
Anot jo, Estija iki šiol nėra sulaukusi oficialios informacijos apie tai, kaip Lietuvoje suprantamas Vilniaus prijungimas prie „Rail Baltica“ – ar tai būtų atšaka Kaunas-Vilnius, ar būtų tiesiamas geležinkelis Panevėžys-Vilnius-Šeštokai.
