Eismo įvykių, kuriuose žūsta pėstieji, akivaizdžiai padaugėja rudenį ir žiemą, esant sudėtingesnėms eismo sąlygoms ir prastesniam matomumui. 2011 metais eismo įvykiuose žuvo 111 pėsčiųjų, o per 2012 metų aštuonis mėnesius – 49, iš kurių 29 – tamsiuoju paros metu. Tamsiuoju paros metu kiekvienais metais eismo įvykiuose žūsta daugiau kaip pusė pėsčiųjų.
Nors kai kurie miestai, tarkim, laikinoji sostinė, eismo dalyvių saugumu tamsiu paros metu iš dalies pasirūpino prailgindama gatvių apšvietimo laiką pusvalandžiu. Šiame mieste taip pat įrengiami ir siaurajuosčiai šviestuvai, kurie savivaldybės duomenimis prisidėjo prie to, kad Kauno gatvės būtų saugesnės, o užregistruotų avarijų ir sužeistų žmonių skaičius sumažėtų 40 proc.
Viešoje erdvėje buvo daug diskutuojama, kokiu būdu taupyti gatvės apšvietimui skiriamas lėšas. Vienos savivaldybės paliko kas trečią apšviestą gatvės žibintą, kiti – kas antrą, tačiau nemažai gatvių liko iš viso neapšviestos.
Didžiųjų miestų atstovai paklausti, ar savivaldybių lėšas galima taupyti neapšvietus gatvių ir rizikuojant žmonių saugumu, visi vieningai teigia, kad taupoma šioje srityje neturėtų būti. Deja, pokyčių gyventojai nejunta ir vis dar yra priversti vaikščioti tamsiomis, nykiomis gatvėmis.
Jeigu žmonės neapšviestose gatvėse bus matomi, tuomet ir nelaimių bus kur kas mažiau. Šiam tikslui pasiekti pradėtas interaktyvus projektas „Tamsios gatvės“, kurio metu visi pėstieji, dviratininkai ir vairuotojai, kuriems nerimą kelia konkreti neapšviesta, ir todėl – pavojinga kelio atkarpa konkrečiame mieste, kviečiami ją pažymėti atskirame mini tinklapyje-žemėlapyje. Jį galima rasti adresu http://susiprask.lt/tamsiosgatves/.
Pažymėti neapšviestą gatvę žemėlapyje labai paprasta. Tereikia susirasti reikalingą gatvę ar jos atkarpą ir dešiniu pelės klavišo paspaudimu palikti žymą. Norimą vietą surasti galima ir ją įrašius į šalia esantį paieškos lauką. Pažymėjus tamsiąją vietą beliks užpildyti nedidelę anketą ir atsakyti į keletą klausimų. Nereikėtų išsigąsti pamačius, kad prašoma pateikti ir kontaktinius duomenis. Jie reikalingi tik tam, kad valstybinės institucijos galėtų analizuoti šias užklausas, o projekto administratorius, esant reikalui, susisiekti ir pasitikslinti nurodytą informaciją. Apie visas „tamsiąsias dėmes“ bus informuoti atsakingi konkrečių savivaldybių skyriai.
Stebint savivaldybių komentarus dėl gatvių apšvietimo matyti, kad neapšviestų gatvių Lietuvoje nemažės, todėl pats žmogus turi susirūpinti savo matomumu ir saugumu. Tai galima padaryti segint atšvaitus. Tik jų dėka pėsčiuosius bei dviratininkus vairuotojai pastebi net tamsiausiu paros metu bet kurioje vietoje. Specialistų teigimu, tamsoje vairuotojams sunkiau pastebėti eismo dalyvius, dėl to pėstieji ir dviratininkai dažniausiai ir yra sužalojami. Įtakos tam turi ir tamsūs drabužiai, kuriuos šiuo metų laiku renkasi didžioji dauguma pėsčiųjų. Tamsių spalvų drabužius vilkinčius pėsčiuosius bei dviratininkus sutemus galima pastebėti tik 25 metrų atstumu, ryškesnius ir šviesesnius – 40 metrų. Tuo tarpu segint atšvaitus, matomumas išauga net iki 130 metrų.
Neapšviestos gatvės – opi daugelio miestų ir miestelių problema. Tamsios kelių atkarpos, „nematomi“ pėstieji bei dviratininkai dažnai yra skaudžiausių nelaimių priežastys. Pažymėkime neapšviestus kelius, prisisekime atšvaitus ir paraginkime tai padaryti kitus.
Projektą inicijuoja vasaros pabaigoje startavusi Susisiekimo ministerijos vykdoma nacionalinė saugaus eismo kampanija „Susiprask“, kuri vis ieško ir pateikia eismo dalyviams argumentus, kurie galėtų paskatinti keisti savo elgesį kelyje.
 |
