Iš Karlshamno, Švedijoje, sekmadienio rytą į Klaipėdą atplaukė „TT-Line“ kompanijos laivas „Nils Holgersson“. Šis laivas, kaip ir analogiškas kompanijos laivas „Peter Pan“, yra „Green Ships“ koncepcijos laivas.
„Nils Holgersson“ išsiskiria ne tik tuo, kad varomas SGD, išmetimų emisijos minimalizuotos, bet ir dizainu. Prie šio kelto dirbę dizaineriai siekė, kad interjeras jame atspindėtų skandinavišką minimalizmą bei aukštą kokybę.
Šiuo keltu galės plaukti 800 keleivių bei beveik 200 vilkikų, arba, kitokiais skaičiavimais, 4 kilometrus krovinių.
Rezultatus lėmė Švedijos ekonomika
Kaip pasakojo bendrovės „TT-Line Lietuva“ vadovas Giedrius Šerniauskas, šiemet keleivių keltais padaugėjo, palyginus su praėjusiais metais. Ir tam jis turi paaiškinimą: „Praėjusiais metais Švedijos ekonomika lėtėjo, o mūsų pagrindiniai keleiviai yra darbuotojai, vykstantys dirbti į Švediją ir Norvegiją. Šiemet mes matome atsigavimą“.
Suprasti akimirksniu
- Klaipėdos uostas Vokietijos bendrovės „TT-Line“ dalimi tapo 2018 m.
- „TT-Line“ reisai organizuojami į 6 šalių uostus: Švediją, Vokietiją, Lenkiją ir Lietuvą.
- Kompanijoje dirba 900 žmonių, tarp jų 81 lietuvis.
- Iš Klaipėdos „TT-Line“ plukdo į Vokietiją (Rostoką, Travemiundę), Švediją (Treleborgą ir Karlshamną).
- Kompanija „TT-Line“ turi devynis keltus, du jų – „žalieji“. Praėjusiais metais ši bendrovė perplukdė daugiau nei milijoną keleivių.
- Bendrovė DFDS iš Lietuvos plukdo į Vokietiją (Kylį) ir Švediją (Treleborgą ir Karlshamną).
- Praėjusiais metais 63 proc. keleivių traukė į Švediją, o 37 proc. – į Vokietiją. Analogiška tendencija ryškėja ir analizuojant šių metų skaičius: į Švediją jau pasirinko 62 proc. keleivių, o Vokietiją – 38 proc.
Skaičiuojama, kad tik trečdalis keltų keleivių yra turistai. Visi kiti – darbuotojai, arba gyventojai, vykstantys aplankyti artimųjų.
Šiemet stebino keliautojų iš Vokietijos įpročiai: vis daugiau keltais buvo plukdomi nameliai ant ratų. Sudarinėjant kitų metų tvarkaraštį – atsižvelgiama į šią ypatybę.
Kaip pasakojo Klaipėdos konteinerių terminalo generalinis direktorius Vaidotas Šileika, naujasis keltas jų terminalui buvo iššūkis. „Iššūkius lemia pats laivo dydis. Jis yra dvigubai didesnis nei prieš tai aptarnauti“, – pasakojo V.Šileika.
Kitąmet nuo terminalo krantinės laivai galės prisijungti žaliąją elektros energiją ir taip neutralizuoti emisijas, kol laivas stovi. Uoste laivai stovės išjungę variklius ir naudos kranto elektros energiją. Taip bus dar labiau sumažintas oro teršimas.
Keleivių skaičius Klaipėdos uoste paaugo
2019-aisiais, kurių pabaigoje ėmė plisti pasaulį sukaustęs koronavirusas, į Klaipėdos uostą laivais iš viso atvyko kiek daugiau nei 392 tūkst. žmonių. Po šių metų laukė staigus ir drastiškas keleivių srauto sumažėjimas, kuris tęsėsi dvejus metus. Atplaukusių keleivių skaičiaus kreivės ėmė augti nuo 2022-ųjų. 2024-aisiais pasiekė priešpandeminį lygmenį.
Pernai į Klaipėdos uostą keltais ir kruiziniais laivais iš viso atplaukė 381 tūkst. keleivių.
Per 8 šių metų mėnesius į Klaipėdos uostą jau atplaukė daugiau nei 300 tūkst. keleivių. Šis rezultatas yra 6 proc. geresnis nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
„Visos naujos kryptys, naujos laivybos linijos ar maršrutai yra nauja galimybė ir dar vienas jūrinis kelias, jungiantis Lietuvą su pasauliu. Pastaraisiais metais buvo vertintos kelios idėjos – nuo papildomų kelių į Vokietiją iki galimybių keltais Klaipėdą sujungti su Gdansku, Ščecinu Lenkijoje ar jūra keliauti į Stokholmą Švedijoje. Vis dėlto turime nepamiršti, kad visos kelionės prasideda nuo žmogaus ir jo sprendimo keliauti jūra. Kelionių ir krypčių paklausa formuoja galimybių pasiūlą“, - teigė Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas.
