Latvija ir Estija numato restruktūrizuoti „Rail Baltica“ įgyvendinimą, suteikiant projektą koordinuojančiai bendrai trijų Baltijos šalių įmonei „RB Rail“ didesnius įgaliojimus ir per šią įmonę vykdant visus viešuosius pirkimus.
Lietuva įspėja, kad skubiai vykdomi pokyčiai gali lemti projekto statybų ir kitų vykdomų veiklų vėlavimą ir bus nesuderinami su būsimu „Rail Baltica“ infrastruktūros valdymo modeliu. Norint užtikrinti sklandų „Rail Baltica“ panaudojimą, būtina sutarti dėl bendradarbiavimo tarp infrastruktūros valdytojų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje ir nustatyti atitinkamą projektą įgyvendinančių įmonių funkcijų pasiskirstymą.
„Pagrindinis mūsų lūkestis partnerių atžvilgiu šiuo metu – tai detalesnių vertinimų bei veiksmų planų parengimas, kurių pagrindu būtų galima priimti reikiamus sprendimus esant tikriems, kad planuojami pokyčiai nepakeis projekto įgyvendinimo plano. Tuo tarpu projekto partneriai nėra pateikę reformos plano, užtikrinančio, kad ji neturės esminės įtakos projekto įgyvendinimo terminams“, – pranešime sakė ministras.
J.Narkevičiaus raštas persiųstas Latvijos susisiekimo ministrui Taliui Linkaičiui ir Estijos Ekonomikos ir susisiekimo ministrui Taaviui Aasui.
Visa „Rail Baltica“ vertė Baltijos šalyse siekia apie 5,8 mlrd. eurų, jos ilgis – 870 kilometrų, o vien Lietuvoje – 392 km, kur trasa eina nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos per Kauną ir Panevėžį, Latvijoje kirs Rygą, Estijoje – Pernu ir Taliną.
Geležinkelį planuojama nutiesti iki 2026 metų.
