Iki šiol uosto direkcija puikiai panaudodavo gaunamas ES lėšas. 2014-2020 m. direkcijos darbuotojai atrinko projektų, kurių vertė būtų apie 1,6 mlrd. Lt.
Tačiau atrinkus pačius svarbiausius, kurie galėtų pretenduoti į paramą, liko projektų, kurie pretenduotų į daugiau nei pusę milijardo litų. „Išskirti projektai, be kurių uosto veikla taptų mažiau efektyvi. Tarp tokių projektų – molų bei Kuršių nerijos šlaito sutvirtinimas“, – vardijo uosto direkcijos vyriausiasis finansininkas Martynas Armonaitis.
Molų tvirtinimas būtinas siekiant padidinti įplaukos kanalą. Būtina išgilinti ir Malkų įlanką iki 14,5 m, kad būtų galima priimti didesnius laivus. Vien techniniam projektui paruošti reikėtų apie 1-2 mln. Lt.
Už ES lėšas norima rekonstruoti ir vieną Nemuno gatvės sankryžą. „ES lėšos būtinos ir išorinio uosto statybų tinkamam pasirengimui. Taip pat ir Mažųjų bei pramoginių laivų prieplaukai statyti. Šią prieplauką ketinta statyti ir anksčiau, paskaičiuota, kad reikės 10 mln. Lt, tačiau projektas atidėtas“, – aiškino M.Armonaitis.
Tarp prioritetinių projektų – Šventosios uosto statyba. Skaičiuojama, kad jachtų ir mažųjų pramoginių laivų uostas kainuotų apie 200 mln. Lt. Iš ES viliamasi gauti apie 170 mln. Lt.
Už 70 mln.Lt Klaipėdos uosto direkcija sieks įsigyti nuosavą žemsiurbę. Iki šiol žemsiurbės paslaugas tekdavo pirkti iš kitų uostų. „Žemsiurbė mums reikalinga, kaip ugniagesiams gaisrinės automobilis“, – palygino M.Armonaitis.
