Uostamiestyje nebesant laisvų vietų jachtoms švartuotis, o buriuotojams vis dažniau ieškant prieplaukų už Klaipėdos ribų, uostas imasi ambicingų planų: artimiausiais metais Klaipėdoje atsiras dvi naujos marinos, galinčios iš esmės pakeisti tiek miesto, tiek visos šalies buriavimo infrastruktūrą.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas sako, kad poreikis akivaizdus.
„Klaipėdos uoste jachtoms laisvų vietų nėra. Smiltynės jachtklubas ir Pilies uostelis užpildyti šimtu procentų, buriuotojams tenka sukti į Rusnę ar Dreverną“, – teigia jis.
Dvi naujos marinos – atsakas į augantį poreikį
Siekiant spręsti švartavimosi vietų stygių, pasirinktos teritorijos naujoms prieplaukoms – būsima pietinė uosto dalis ir greta statomo naujojo kruizinių laivų terminalo bei „Memelio miesto“.
Ambicingi planai numatyti pietinėje uosto dalyje atsirasiančioje marinoje, kur galės švartuotis 500 laivų. Čia taip pat planuojama įrengti buriavimo mokyklą. Projektą tikimasi užbaigti 2028-aisiais.
„Tai nebėra tik tolima vizija. Su pietinės uosto dalies išvystymu, kur atsiras ir marina, jau gerokai nueita į priekį“, – pabrėžia A. Latakas.
Kiek anksčiau, 2027-aisiais, jachtų lauks pačiame miesto centre, greta „Memelio miesto“ įsikursianti marina, kurią papuoš iki 70 burlaivių.
Uostas plečia savo funkcijas
Pasak A.Latako, šie projektai atspindi platesnį uosto vaidmenį.
„Uostai šiandien nebėra vien tik krovos centrai – jie turi turėti ir pramoginę, socialinę funkciją. Klaipėdos uostas, būdamas vienintelis toks Lietuvoje, turi sudaryti sąlygas ne tik krovininiams, bet ir mažiesiems laivams, burlaiviams“, – pabrėžia jis.
Uostai šiandien nebėra vien tik krovos centrai – jie turi turėti ir pramoginę, socialinę funkciją.
Naujos marinos, anot uosto vadovo, turėtų iš esmės pakeisti šią situaciją ir atverti Klaipėdą platesniam laivybos spektrui. Be to, projektai prisidėtų ir prie kitų tikslų – nuo buriavimo kultūros stiprinimo iki mažųjų laivų statybos pramonės skatinimo uostamiestyje.
Laukiamas postūmis visam sektoriui
Lietuvos buriuotojų sąjungos tarybos narys Robertas Dargis teigia, kad infrastruktūros trūkumas šiandien yra viena pagrindinių kliūčių buriavimo plėtrai.
„Visada norisi, kad būtų pakankamai infrastruktūros. Džiaugiamės, kad bus erdvi pietinė marina. Šiuo metu viskas perpildyta. Žmonės galvoja apie laivų įsigijimą, bet nematydami galimybių, kur juos laikyti, jų tiesiog neperka“, – sako jis.
Pasak R. Dargio, naujos marinos Klaipėdoje galėtų iš esmės pakeisti situaciją – atsirastų daugiau galimybių tiek Lietuvos buriuotojams, tiek atvykstantiems iš užsienio.
Jis taip pat pabrėžia, kad visuomenėje vis dar gajus stereotipas, jog jachtos – tik prabangaus gyvenimo simbolis. „Tai nėra tik apie prabangą – tai apie žmonių laisvalaikį, sportą ir gyvenimo būdą“, – teigia jis.
R. Dargis primena, kad didžioji dalis Lietuvos marinų infrastruktūros buvo sukurta prieš daugiau nei 50 metų.
„Tai natūralus etapas – valstybė auga ir infrastruktūra turi augti kartu. Norisi, kad turėtume sistemingą, pilnavertę infrastruktūrą sportui ir laisvalaikiui“, – sako jis.
Galimybė atsirasti buriuotojų žemėlapyje
Buriuotojas Raimundas Daubaras atkreipia dėmesį į dar vieną aspektą – Lietuvos matomumą tarptautiniame buriavimo žemėlapyje.
„Lietuva Baltijos regione ilgą laiką buvo tarsi balta dėmė. Estai ir latviai jau seniai turi išvystytą infrastruktūrą, o pas mus jos trūko“, – teigia jis.
Pasak jo, naujos marinos ir tokie renginiai kaip šiemet rugpjūtį Klaipėdoje vyksiantis Europos ORC jūrinio buriavimo čempionatas gali pakeisti šią situaciją.
„Turime parodyti, kad čia yra infrastruktūra, kad galima atplaukti, apsistoti. Kai atvyksta buriuotojai, jie dažnai būna nustebę, nes apie Lietuvos uostelius tiesiog nežinojo“, – sako R. Daubaras.
Anot pašnekovų, naujos marinos, papuošiančios Klaipėdos uostą, uostamiesčiui leis tapti dar labiau gyvybe pulsuojančiu ir atviru vandens miestu.
