„Jei tendencijos nesikeis – tikriausiai šiemet pasieksime krovos rekordą“, – teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus. Prognozuojama, kad šių metų krovos apimtys uoste gali siekti apie 40 mln. tonų.
Per pusmetį Uosto direkcija gavo apie 28 mln. eurų pajamų – beveik 7 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.
Anot A.Vaitkaus, kaimyniniuose Baltijos šalių uostuose krova mažėjo, nes Rusija ir toliau savo krovinius nukreipia į savo šalies uostus. Tranzitui vis rečiau renkamasi Baltijos šalis. Štai Ventspilyje krovos apimtys sumažėjo beveik ketvirtadaliu – 24 proc.
Labiausiai augo krova Primorske, kuriame daugiausiai perkraunama naftos produktų.
Klaipėdos uosto gerus rezultatus lėmė išaugusios skystųjų krovinių apimtys.
„Vienintelis segmentas, kur mažėjo apyvarta, – birios trąšos. Tačiau tokius rezultatus prognozavome jau pernai, kai birių trąšų apimtys buvo didžiulės. Jau tada matėme, kad šiemet augimo nebus“, – teigė uosto direkcijos Rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas. Specialistų teigimu, kas penkerius metus trąšų realizavimas pasaulinėse rinkose mažėja, nes dirvožemis būna užtektinai prisotintas.
Klaipėdos uoste beveik 13 proc. padaugėjo krovinių konteineriuose, kituose uostuose šio segmento krovinių daugėjo beveik 4 proc.
Pastebima, kad eksportuojamų konteinerių beveik 40 proc. daugiau nei importuojamų. Anot A.Drungilo, tai lemia nuvertėjęs euras dolerio atžvilgiu.
„Europos produkcija tapo labiau konkurencinga. Verslininkams, užuot gabenus pustuščius konteinerius, labiau juos apsimoka užpildyti, kad ir pigiomis prekėmis ir gabenti į tas valstybes, kur atsiskaitoma doleriais“, – aiškino A.Drungilas.