Per 8 šių metų mėnesius daugiausia Klaipėdos uoste buvo krauta krovinių konteineriuose bei atgabenta ratinėmis transporto priemonėmis. Šios 2 krovinio rūšys sudarė pusę visos uosto krovos apimties.
Nuo metų pradžios jau perkrauta 8,5 mln. tonų krovinių konteineriuose, tai yra 34 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Kroviniai konteineriuose yra vienas svarbiausių krovinių segmentų Klaipėdos uoste, kuris sudaro 34 proc. viso krovinių srauto. Teigiamos tendencijos ir analizuojant konteinerių krovos TEU (standartinio 20 pėdų dydžio konteineriai) skaičius – sparčiai artėjama prie 1 mln. TEU ribos – 885 277 TEU. Tai yra 27 proc. geresnis rezultatas negu tuo pačiu metu pernai.
Dar vienas ryškus krovinių segmentas Klaipėdos uoste – ratinėmis transporto priemonėmis atvežami kroviniai (ro-ro), sudarantis apie 17 proc. bendros Klaipėdos uosto krovos. Šių krovinių srautas, lyginant su pernai, išaugo 6 proc. ir šiuo metu siekia jau beveik 4,3 mln. tonų.
Jau ne pirmą mėnesį ryškiausias procentinis augimas fiksuojamas iškasenų ir statybinių medžiagų segmente. Lyginant su pernai, šiuo metu šių krovinių srautas 38 proc. lenkia praėjusių metų – jau perkrauta 1,5 mln. tonų. Ši tendencija siejama su Lietuvoje aktyviai vykdomomis statybomis ir sustojusiu medžiagų tiekimu sausuma iš Lietuvai nedraugiškų kaimyninių šalių.
Beveik tiek pat – 1,5 mln. tonų – Klaipėdos uoste per 8 šių metų mėnesius perkrauta ir suskystintų gamtinių dujų. Dabartinis rezultatas 27 proc. lenkia praėjusių metų to paties laikotarpio rodiklį.
Augimo tendencijos fiksuojamos ir per Klaipėdos uostą keliaujančių žmonių statistikoje. Skaičiuojama, kad per 8 šių metų mėnesius į Klaipėdos uostą atplaukė ir iš jo išplaukė 300 223 žmonės. Tai yra 6 proc. aukštesnis rodiklis nei pernai per tą patį laikotarpį. 7 proc. daugiau žmonių atplaukė ir kruiziniais laivais – sulaukta 52 218 keliautojų ir šis skaičius dar augs, nes kruizinės laivybos sezonas dar nesibaigė.
Minimalus – 1 proc. – mažėjimas fiksuojamas naftos produktų krovoje. Šiuo metu jau perkrauta kiek daugiau nei 2,5 mln. tonų naftos produktų. Nežymiai – 8 proc. – susitraukė ir trąšų krovos rezultatas: jau perkrauta kiek daugiau nei 1 mln. tonų, o pernai tokiu pačiu laiku buvo kiek daugiau nei 1,1 mln. tonų.
Grūdų krova perkopė 2 mln. tonų ribą, tačiau tai kol kas yra 13 proc. prastesnis rezultatas negu pernai – perkrauta 300 tūkst. tonų mažiau.
Metalo laužo krovinių srautas šio metu yra 11 proc. mažesnis negu pernai – skaičiuojama kiek per 800 tūkst. tonų. Ši tendencija laikoma Jungtinių Amerikos Valstijų Turkijai taikomų muitų politikos rezultatu.
Kol kas Klaipėdos uoste sulaukta 2 proc. arba 85 laivais mažiau nei pernai. Tai, kad bendrai krova uoste auga, o laivų sulaukta kiek mažiau, reiškia, jog į uostą atplaukia didesni laivai ir yra pakraunami pilniau.
Vertinant situaciją su kaimyninės Latvijos uostais, matyti, kad teigiamą krovos rezultatą pavyksta pasiekti Klaipėdai, kur krova auga, kaip minėta, 13 proc. ir Ventspiliui, kur krova auga 15 proc. ir šiuo metu siekia beveik 6 mln. tonų, o tai bendros apyvartos prasme yra 4 kartus mažesnis kiekis, lyginant su Klaipėdos uosto rezultatais.
Rygoje ir Liepojoje krovos rezultatai mažėjo atitinkamai 7 ir 6 proc. Vis dėlto šiuose uostuose procentine išraiška fiksuojamas aiškus konteinerių krovos (TEU) augimas. Rygoje kol kas perkrauta 21 proc. daugiau TEU nei per tą patį laiką pernai – 388 007 TEU. Liepojoje fiksuojamas 23 proc. augimas – perkrauta 4 671 TEU. Ventspilyje konteinerių krova mažėjo 32 proc. – perkrauta 179 TEU.
Stebint krovą pagal krovinių rūšis, fiksuojama, kad mažėjo medienos krova. Rygoje ji susitraukė 9 proc., Ventspilyje – 25 proc., Liepojoje – 24 proc., o Klaipėdoje – 15 proc. Visi šie uostai taip pat mažiau perkrovė ir žemės ūkio produktų. Šių krovinių Rygoje sumažėjo 25 proc., Ventspilyje 46 proc., Liepojoje 17 proc., o Klaipėdoje 15 proc. Rygoje ir Liepojoje, kaip ir Klaipėdoje, fiksuojamas statybinių medžiagų augimas. Rygoje šių krovinių jau perkrauta beveik 600 tūkst. tonų, o tai yra 21 proc. daugiau nei pernai. Liepojoje statybinių medžiagų krova ūgtelėjo 32 proc. – perkrauta taip pat beveik 600 tūkst. tonų.
