Jūrinės organizacijos Susisiekimo ministerijai teikė pasiūlymus, susijusius su šiuo ir kitais pakeisto Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo projektais.
Raštą pasirašė Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos, Lietuvos laivų savininkų asociacijos (LLSA), Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacijos vykdomieji direktoriai, Lietuvos laivybos agentų ir ekspeditorių asociacijos prezidentas.
Pasak Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdomojo direktoriaus Gintauto Kutkos, jūrinės organizacijos siekė, kad uosto mokesčius tvirtintų nepriklausoma organizacija, kuri nebūtų pavaldi Susisiekimo ministerijai. „LTSA yra pavaldi Susisiekimo ministerijai, tad, mūsų nuomone, negali būti vertinama kaip nepriklausomas reguliuotojas“, – sako G. Kutka.
Uosto valdymas bus paprastesnis
LTSA suteikti įgaliojimai vykdyti 2026 m. birželio 1 d. įsigaliojusiame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme nustatytos Vyriausybės įgaliotosios institucijos funkcijas, jai pavesta tvirtinti uosto infrastruktūros mokesčius. LTSA Transporto veiklos skyriaus vedėjo Virginijaus Čiškausko teigimu, LTSA yra pasirengusi atlikti jai pavestas funkcijas pagal taisykles, kurias nustatys susisiekimo ministras.
Patobulintais Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo pakeitimais, kurie įsigaliojo nuo šių metų birželio 1 d., siekiama užtikrinti, kad uosto žemė ir infrastruktūra būtų naudojamos pagal paskirtį.
Susisiekimo ministerija atnaujino uosto rinkliavų teisinį reguliavimą – pritaikė jį prie pasikeitusio įstatyminio teisinio reglamentavimo. Nuo liepos įsigaliojančiu projektu keičiamas uosto infrastruktūros mokesčio ir žemės nuomos teisinio reguliavimo modelis – strateginiai principai bus sprendžiami Vyriausybės lygmeniu, o techniniai klausimai deleguojami Susisiekimo ministerijai.
Vietoje iki šiol taikytų uosto rinkliavų, atsižvelgiant į Uosto įstatymo nuostatas, buvo patvirtintas infrastruktūros mokestis, nustatyti jo sudedamųjų dalių ir dydžių formavimo principai.
Pasak V. Čiškausko, iš esmės niekas nesikeičia, ankstesnė uosto rinkliavų sistema atsižvelgiant į kiekvieno laivo tipą ir dydį nebuvo bloga, ir ji liks taikoma, tačiau dydžių apskaičiavimas šiuo metu įstatymais pavestas LTSA, nebe Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai.
Pagal naują projektą, uosto infrastruktūros mokestį sudarys, kaip ir iki šiol, laivo, krantinės, tonažo, keleivio, sanitarinis ir uosto akvatorijos mokesčiai.
Projekto rengėjų manymu, planuojami pokyčiai padės užtikrinti vienpakopį uosto valdymą, kuris yra paprastesnis nei dabartinis, leis efektyviau organizuoti sprendimų priėmimą ir atitiks Akcinių bendrovių įstatymą.
„Asociacija yra už uosto mokesčių apskaičiavimo supaprastinimą ir aiškesnę tvarką. Nesvarbu, kaip pavadinsi uosto infrastruktūros mokesčio sudedamąsias dalis ir kiek jų bus. Esmė – aiškūs taikymo principai, aiški apskaičiavimo tvarka ir bendras mokesčio dydis“, – teigia LLSA vykdomasis direktorius.
Numatyti trys perskaičiavmo etapai
LTSA Transporto veiklos skyriaus vedėjo V. Čiškausko teigimu, buvo numatytos pereinamojo laikotarpio nuostatos, leidžiančios pirmuosius uosto infrastruktūros mokesčio dydžius nustatyti remiantis iki šiol galiojusiu reguliavimu, t. y. LTSA perpatvirtino jau galiojančius dydžius.
Yra numatyti trys uosto infrastruktūros mokesčio nustatymo ir perskaičiavimo etapai. Pereinamuoju laikotarpiu, iki 2027 metų sausio 1 d., uosto infrastruktūros mokesčio struktūra ir dydžiai iš esmės nesikeis.
Pirmoji mokesčio dydžių peržiūra pagal susisiekimo ministro parengtą metodiką bus atliekama iki 2026 metų spalio 1 d. Pasak V. Čiškausko, šiuo metu Susisiekimo ministerija dar tik rengia metodiką, todėl LTSA neturi informacijos, kokios veiklos bus atliekamos ar kokie peržiūros principai bus taikomi.
Paklaustas, kada realiai bus pereita prie naujo Klaipėdos uosto infrastruktūros mokesčio, Transporto veiklos skyriaus vedėjas atsakė: „Jei naujasis mokestis suprantamas kaip peržiūrėti mokesčio dydžiai pagal Susisiekimo ministerijos metodiką, tikėtina, jis bus taikomas nuo 2027 m. sausio 1 d.“
Vėlesniems kasmetiniams perskaičiavimams bus taikomas ekonominių rodiklių metodas. Konkretūs rodikliai ir jų svoriai bus nustatyti susisiekimo ministro tvirtinamame teisės akte.
Projekte numatoma galimybė uosto valdytojui siūlyti mažesnius mokesčio dydžius, nei apskaičiuojami pagal ekonominius rodiklius, siekiant išvengti neproporcingo mokesčių didėjimo ekonominio nuosmukio laikotarpiais. Numatyta galimybė diferencijuoti mokesčius pagal laivų veiklos pobūdį, plaukimų reguliarumą, aplinkosauginius kriterijus ir kitus veiksnius.
Pasak uostininkų, po infrastruktūros mokesčio dydžių perskaičiavimo nuo 2027 metų sausio 1 d. numatomas 15-20 proc. bendras uosto infrastruktūros mokesčio padidėjimas, atsižvelgiant į pasikeitusią ekonominę aplinką (įskaitant infliaciją ir statybos sąnaudų, pvz., plieno ir cemento, kainų augimą).
Pasak G. Kutkos, uosto infrastruktūros mokesčio dydžiai bus nustatomi taip, kad, atsižvelgiant į 2025 metų laivų struktūrą, prognozuojama 2027 metais surinkti uosto infrastruktūros mokesčio suma būtų ne mažiau kaip 15 proc. ir ne daugiau kaip 20 proc. didesnė nei 2025-aisiais surinktų visų uosto rinkliavų suma.
Pasak V. Čiškausko, galutinę mokėtiną sumą pagal patvirtintus mokesčio dydžius suskaičiuoja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. „Dabar negalime pasakyti, ar nuo kitų metų šis mokestis didės. Šiuo metu patvirtinti dydžiai liko nepakitę bent iki 2027-01-01“, – „Vakarų ekspresui“ sakė jis.
Tikisi, kad mokesčių didinimas bus subalansuotas
„Reikia pripažinti, kad uosto mokesčiai ilgą laiką nebuvo didinami. Tačiau norime išvengti suspaustos spyruoklės efekto ir tikimės, kad numatomas didinimas bus subalansuotas.
Šiandien nežinome, kaip planuojamas padidėjimas bus paskirstytas, atsižvelgiant į laivų veiklos pobūdį, plaukimų reguliarumą, aplinkosauginius kriterijus ir kitus veiksnius. Viena yra didinti uosto mokesčius trampiniam laivui, kuris atplaukia į uostą, kai yra krovinys, kita – linijiniam laivui, kuris plaukia pagal nustatytą grafiką, nepriklausomai nuo to, kiek to krovinio yra sukaupta.
Susitikimuose Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovai yra pateikę informaciją, kokia procentine išraiška aplinkiniai uostai yra didinę savo uosto mokesčius. Žinoma, norėtųsi lyginti absoliučius dydžius, o ne procentus. Pagrindinis siekis, kad Klaipėdos uostas išliktų konkurencingas“, – sako LLSA vykdomasis direktorius.
Jūrinės organizacijos siūlo įvertinti galimybę uosto įstatymą įgyvendinančias nuostatas tvirtinti vienu Vyriausybės nutarimu.
„Svarstant uosto infrastruktūros mokesčio didinimo klausimą, svarbu turėti parengtą konkretų teisės akto projektą, kuris leistų įvertinti mokesčio padidinimo pasiskirstymą tarp atskirų laivų rūšių.
Siūlome atlikti uosto infrastruktūros mokesčio didinimo poveikio vertinimą, atsižvelgiant į tai, kad nustatomi konkretūs 2027 metais numatomos surinkti uosto infrastruktūros mokesčio sumos dydžiai ir paskiriama institucija, tvirtinanti uosto infrastruktūros mokesčio dydžius.
Neabejotinai uosto infrastruktūros mokesčiai turi tiesioginę įtaką Klaipėdos uosto konkurencingumui, todėl labai tikimės glaudaus bendradarbiavimo ir nuomonių įvertinimo kompleksiškai sprendžiant visai Lietuvos pramonei, transporto sistemos dalyviams ir naudotojams svarbų klausimą, įvertinant konkurencinę aplinką ir išsaugant viso Lietuvos verslo konkurencingumą“, – teigia G. Kutka.
Poreikio vykdyti priežiūrą nėra
Siūloma LTSA pavesti ne tik tvirtinti infrastruktūros mokesčio dydžius, bet ir prižiūrėti uosto naudotojų veiklą laisvajame uoste. Paklaustas, kodėl LTSA turėtų prižiūrėti uosto naudotojų veiklą laisvajame uoste, ar pasitaiko įvairių pažeidimų, LLSA vykdomasis direktorius atsakė: „Jei neklystu, tai pas mus nėra laisvojo uosto, t. y. nei vienas uosto naudotojas nėra prašęs leidimo veikti laisvojo uosto statusu. Matyt, kad nėra jokių ekonominių pliusų. Todėl tai daugiau teorinis nei praktinis klausimas.“
„Tai nėra nauja LTSA funkcija – ji jau yra numatyta galiojančiuose teisės aktuose. Kadangi Lietuvoje iki šiol nebuvo įsteigto laisvojo uosto, praktinio poreikio vykdyti šią priežiūrą nebuvo.
Jeigu ateityje būtų įsteigtas laisvasis uostas ir jame pradėtų veikti subjektai, priežiūra būtų vykdoma pagal įstatyme nustatytą tvarką – vertinama, ar veiklą vykdantys subjektai atitinka nustatytus reikalavimus ir laikosi sąlygų, kuriomis suteikta teisė vykdyti veiklą laisvajame uoste.
LTSA turi sukauptą kompetenciją ir specialistų, turinčių patirties vandens transporto sektoriaus priežiūros srityje, todėl ši funkcija būtų vykdoma naudojant jau turimus pajėgumus. Prireikus, atsižvelgiant į realų poreikį, būtų vertinami papildomų išteklių poreikiai“, – teigia V. Čiškauskas.
