Iššūkiai, su kuriais susiduria Klaipėdos uosto kompanijos šiuo laikotarpiu, pristatyti uosto direkcijos surengtoje spaudos konferencijoje.
Išlaikyti rekordus – sudėtinga
Klaipėdos uosto pirmasis ketvirtis parodė – krovos apimtys išliko panašios kaip ir praėjusiais, itin sėkmingais metais. Šių metų sausio–kovo mėnesiais Klaipėdos uosto krovos įmonės krovė 11,29 mln. tonų krovinių, tai yra 0,2 proc. mažiau, nei pernai per tą patį laikotarpį, kai krauta 11,32 mln. tonų.
Nors biriųjų, generalinių krovinių apimtys augo, skystųjų krovinių apimtys smuktelėjo 15 proc. – iki 2,04 mln. tonų.
Kaip teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas, uostui, kaip ir sportininkams, kasmet siekti rekordų yra sudėtingas uždavinys. Metų pradžia, anot jo, teikia vilčių ir atsilikimas prilygtų vienam laivui. „Visi trys mėnesiai buvo tolygūs – apie 3,8 mln. tonų, ne taip kaip pernai, kai kovą buvo perkrauta 4,5 mln. tonų“, – teigė A.Latakas.
„Nepaisant visų nepalankių aplinkybių: pandemija, daranti įtaką vartojimui, įtampa geopolitinėje plotmėje ir tikėtinas ekstrateritorinių sankcijų taikymas, išsibalansavusios prekių judėjimo kryptys, – visgi į ateitį mes, uostininkai, žiūrime optimistiškai. Į uostą toliau investuojama, jis tobulinamas, tai atveria naujas galimybes“, – pabrėžia A.Latakas.
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika pabrėžė, kad Klaipėdos uosto stiprybė – diversifikuoti kroviniai. Taip praradimai vienose grupėse kompensuojami kitose.
„Kovą stebimos krovinių mažėjimo tendencijos. Tam įtaką daro tiek tebesitęsianti COVID-19 pandemija, tiek geopolitiniai iššūkiai. Klaipėdos uosto krovos kompanijos deda visas pastangas išsaugoti esamus ir pritraukti naujus krovinių srautus, tačiau neapibrėžtumo vis tiek išlieka daug. Paties sektoriaus specifika, jo sąsajos su geopolitiniais iššūkiais ir pasaulinėmis makroekonominėmis tendencijomis verčia būti atsargiais ir susilaikyti nuo tikslesnių ateities prognozių“, – teigė V. Šileika.
Žvilgsnis – į Ukrainą ir net Sakartvelą
A.Latakas pripažino, kad iššūkių krovinių sektoriuje netrūksta. Pastaruoju metu nerimo suteikia žinios iš Baltarusijos. Kaip žinia, daugiau nei trečdalis krovinių yra baltarusiškos kilmės. Pirmadienį JAV devynioms stambioms Baltarusijos įmonėms paskelbė sankcijas, dalis jų bendradarbiauja su Klaipėdos uosto krovos kompanijoms.
„Tiek sankcijos, tiek gamtinės sąlygos, tiek laivo strigimas – viskas turi įtakos. Dabar pasakyti, kad galimos sankcijos Baltarusijos neturės įtakos – negalime. Tačiau skaičiuose tai galėsime pamatyti tik birželį. Galvoju, kad gyvybingesnio dalyko kaip verslas – niekur neteko matyti. Neabejoju, kad atsiras kiti keliai, būdai, pakaitiniai kroviniai. Procesas inertiškas, reikės pasiruošimo, atradimo naujų kelių. Dirbama ties rinkomis, kurios aplink Baltarusiją, Ukrainą, kalbama apie turkiško ar gruziniško krovinio pritraukimą“, – teigė A.Latakas.
Ruošiamasi, kaip Klaipėdos uoste galėtų atsirasti daugiau vadinamų HUB krovinių: kai kroviniai pasiekia laivais ir išsiunčiami perkrovus laivuose.
A.Šileika tikino, kad nėra paprasta greitai pakeisti vienus krovinius kitais. „Tai šiek tiek intertiškas procesas, visos krovos kompanijos dirba šia linkme. Jau dabar gauname užklausimų iš krovinių siuntijų dėl galimybės toliau vykdyti veiklą, teikti paslaugas baltarusiškoms įmonėms, kurios patekusios į sankcijų sąrašus. Kai kurios jų ketina pristabdyti kai kurias siuntas į Klaipėdą, kad išvengtų galimo arešto ar sulaikymo. Tai vienai kitaip gali paveikti Klaipėdos uosto krovos įmones“, – teigė V.Šileika.
Anot jo, šiuo metu sunku prognozuoti kaip paveiks sankcijos Lietuvos įmones. Tai esą atsispindės po kurio laiko.
Sueco blokados pasekmės dar jaučiamos
Spaudos konferencijos metu nuskambėjo ir klausimas, kaip Lietuvos uostas pajuto Sueco kanalo blokados pasekmes. Kovą Sueco kanale užstrigo 400 metrų ilgio laivas ir užblokavo laivybą.
Anot V.Šileikos, konteinerių pristatymas į Klaipėdą iki šiol vėluoja, ir tai gali trukti iki šių metų rudens.
„Jaučiame Sueco kanalo blokavimo pasekmes, vėluoja konteinerių pristatymas į Klaipėdą. (...) Tas disbalansas, kuris yra dabar dėl Sueco blokados, manau, kad bus jaučiamas pakankamai ilgai. Netgi yra tokios prognozės, kad antrąjį, galbūt ir trečiąjį šių metų ketvirtį jausime šitas pasekmes, nes išsibalansavo laivyba ir ne taip lengva bus sugrįžti į grafiką“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė Vaidotas Šileika.
Pasak jo, Europos uostai po blokados dabar perkrauti, dirba lėtai.
A.Latakas priminė, kad istorijoje būta fakto, kai kanalas apskritai buvo blokuotas. Tai lėmė, kad laivai vis „augo“.
