Prieš daugiau nei tris dešimtmečius atkurta nepriklausomybė Klaipėdos uostui tapo esminių permainų ir transformacijos pradžia. 1991-ųjų birželio 3-ąją įkurta Klaipėdos uosto direkcija ėmėsi uostą vesti intensyvios modernizacijos keliu.
Jau 35 metus Uosto direkcija vysto ir kuria modernų, tvarų ir valstybę stiprinantį Klaipėdos uostą. Direkcija rūpinasi uosto infrastruktūros plėtra ir priežiūra: inicijuoja krantinių statybą ar rekonstrukciją, gilinimo darbus, kad į Klaipėdą galėtų atplaukti vis didesni laivai, ir užtikrina, kad visa tai būtų atlikta laiku bei kokybiškai. Taip pat ji atsakinga už saugią laivybą.
Itin svarbi funkcija – uosto teritorijos valdymas. Direkcija nuomoja žemę ir infrastruktūrą uoste veikiančioms įmonėms, koordinuoja jų veiklą ir sudaro sąlygas plėtrai. Kelerius pastaruosius metus vis daugiau dėmesio skiriama aplinkosaugai – nuosekliai diegiami sprendimai, mažinantys taršą ir skatinantys tvaresnę uosto plėtrą.
Per daugiau nei tris dešimtmečius iš esmės pakito vienintelio šalyje jūrinio uosto tapatybė, perbraižytos galimybių ribos. Šiandien Klaipėdos uoste švartuojasi kadaise Lietuvai per dideli atrodę laivai ir atliekamos anksčiau neįmanomos buvusios operacijos.
Istorinis virsmas
Lietuvos jūrų muziejaus istoriko Romualdo Adomavičiaus vertinimu, Klaipėdos uosto reikšmė Lietuvai šiandien gerokai peržengia tradicinį supratimą apie vietą, kur pakraunami ir iškraunami kroviniai. Pasak jo, uostas ilgainiui tapo vienu svarbiausių valstybės ekonominių, logistinių ir energetinių atramos taškų, kurio svarba, keičiantis geopolitinei situacijai, tik didėja.
Viena svarbiausių Klaipėdos uosto ekonominių naudų Lietuvai šiandien yra jo vaidmuo kaip didžiausio transporto centro šalyje, teigia istorikas. Per uostą juda milžiniški krovinių kiekiai, o su jo veikla tiesiogiai ir netiesiogiai susijusi reikšminga ekonomikos dalis – nuo logistikos ir transporto iki pramonės bei energetikos sektorių.
„Klaipėdos uostas yra didžiausias transporto centras Lietuvoje. Čia juda didžiuliai kiekiai krovinių, todėl nemaža dalis ekonomikos vienaip ar kitaip yra susijusi su uosto veikla. Tai nėra tik infrastruktūros objektas – tai ekonominis mazgas, kuris generuoja judėjimą daugeliui verslų ir sričių“, – pabrėžia R. Adomavičius.
Tai nėra tik infrastruktūros objektas – tai ekonominis mazgas, kuris generuoja judėjimą daugeliui verslų ir sričių.
Klaipėdos universiteto istorikas Vygantas Vareikis Klaipėdos uosto transformaciją vadina vienu didžiausių struktūrinių virsmų Lietuvoje. Jo teigimu, uosto kaita palietė ne tik krovą ar pramonę, bet ir socialinį miesto gyvenimą bei keitė Klaipėdos veidą.
„Į Klaipėdos uosto kaitą galima žiūrėti keliais požiūriais – ekonominiu, infrastruktūriniu, socialiniu ir miesto kraštovaizdžio. Tai, kas įvyko Klaipėdoje, yra išskirtinis atvejis, nes pokyčiai palietė ne tik uosto veiklą, bet ir visą miesto struktūrą“, – sako V. Vareikis.
Iki 1990-ųjų Klaipėda buvo vienas svarbiausių sovietinių žvejybos uostų Baltijoje. Čia veikė didelis žvejybos laivynas, plaukiojančios bazės, įvairaus tipo traleriai, laivų remonto ir tinklų gamybos dirbtuvės, žuvies apdorojimo ir konservavimo infrastruktūra. Tačiau šiai sistemai keičiantis, uostas turėjo persiorientuoti.
Pasak V. Vareikio, pereinamuoju laikotarpiu uostą gelbėjo nauji krovinių srautai – sovietinės, vėliau Rusijos kariuomenės išvedimo iš Rytų Vokietijos per Klaipėdos-Mukrano perkėlą technika, Rusijos metalo kroviniai, o vėliau – birios trąšos, konteineriai ir ro-ro kroviniai arba keltais gabenamos krovininės transporto priemonės.
„Tuo metu per Klaipėdą ėjo milžiniški Rusijos metalo kroviniai. Iš Čerepovieco buvo gabenami didžiuliai liejiniai, kurių kartais net pats uostas nebesutalpindavo – jie būdavo statomi net šalia gatvės. Tai buvo pirmasis ryškus uosto persiorientavimo etapas“, – pasakoja V. Vareikis.
Tai, kas įvyko Klaipėdoje, yra išskirtinis atvejis, nes pokyčiai palietė ne tik uosto veiklą, bet ir visą miesto struktūrą.
Atsirado konteinerių krova
R. Adomavičius pabrėžia, kad viena svarbiausių naujosios epochos krypčių tapo konteinerizacija. Buvusios žvejybos krantinės buvo pritaikytos konteinerių, birių ir cheminių krovinių terminalams, o Klaipėda įsitvirtino kaip svarbus transporto mazgas rytinėje Baltijos pakrantėje.
„Dvidešimto amžiaus pabaigoje ir jau XXI amžiuje pasaulio uostuose masiškai atsirado konteinerių terminalai. Konteineris tapo universalia transportavimo priemone – jį galima perkelti iš laivo ant geležinkelio ar sunkvežimio, todėl tokie terminalai tapo šiuolaikinių uostų pagrindu. Klaipėdos uostas šiame regione tapo vienu svarbiausių konteinerių perskirstymo centrų“, – teigia R. Adomavičius.
V. Vareikis taip pat akcentuoja, kad uosto krovos struktūra pasikeitė iš esmės. 1992 metais atsirado pirmoji privati krovos kompanija „Bega“, vėliau augo konteinerių terminalai, transporto kroviniai, keitėsi birių krovinių reikšmė.
„Krovos specifika iš esmės pasikeitė. Anksčiau dominavo metalas, naftos produktai, vėliau – birios trąšos, o šiandien vis didesnę reikšmę turi konteineriai ir ro-ro kroviniai. Klaipėdos uostas prisitaikė prie naujos logistikos realybės“, – sako KU istorikas.
Saugumo infrastruktūros dalis
Tačiau Klaipėdos uosto svarba šiandien nebėra vien ekonominė. Istorikai akcentuoja, kad uostas tapo ir valstybės saugumo infrastruktūros dalimi. Suskystintų gamtinių dujų terminalas pakeitė Lietuvos energetinę padėtį, o uosto infrastruktūra svarbi ir kariniam mobilumui.
R. Adomavičiaus teigimu, suskystintų gamtinių dujų terminalas tapo vienu ryškiausių pavyzdžių, kaip uostas gali užtikrinti ne tik ekonominę, bet ir strateginę valstybės naudą.
„Suskystintų gamtinių dujų terminalas Klaipėdos uoste garantuoja, kad Lietuva gali būti aprūpinta dujomis iš Vakarų. Šiandien juo naudojasi ne tik Lietuva, bet ir Latvija bei Estija. Tai yra ne tik ekonominis, bet ir energetinio saugumo klausimas – turėdami uostą ir galimybę priimti tokius krovinius, tampame daug mažiau priklausomi“, – sako istorikas.
V. Vareikio vertinimu, uostas yra viena svarbiausių jungčių su pasauliu, ypač krizės atveju.
„Jūromis gabenama didžioji dalis krovinių – ne geležinkeliais ir ne lėktuvais. Jeigu kalbame apie geopolitinę krizę, jungtis būtų per Klaipėdos uostą, o ne per Suvalkų koridorių. Be Klaipėdos uosto Lietuva būtų visai kitokioje padėtyje“, – apibendrina V. Vareikis.
eigu kalbame apie geopolitinę krizę, jungtis būtų per Klaipėdos uostą, o ne per Suvalkų koridorių. Be Klaipėdos uosto Lietuva būtų visai kitokioje padėtyje.
Atvertos erdvės miestui
Per 35 metus keitėsi ir uosto santykis su miestu. Dalis senųjų pramoninių teritorijų miesto centre atsivėrė miestiečiams – piliavietė, kruizinių laivų terminalo zona, buvusios laivų remonto erdvės virto naujomis miesto traukos vietomis.
„Anksčiau miestiečiai realiai beveik neturėjo priėjimo prie marių. Dabar atsivėrė piliavietė, Kruizinių laivų terminalas, kuriasi naujos erdvės buvusiose pramoninėse teritorijose prie Dangės ir marių. Tai yra vienas didžiausių miesto kraštovaizdžio pokyčių po Antrojo pasaulinio karo“, – sako V. Vareikis.
Reikšmė tik augs
Per 35 metus įvykusi Klaipėdos uosto transformacija ir pasiekta pažanga sustiprino jo reikšmę Lietuvai, o ateityje, neabejoja istorikai, uosto vaidmuo dar labiau išaugs.
R. Adomavičiaus teigimu, šalia tradicinės krovos vis svarbesnės taps energetikos, gynybos, , turizmo ir kruizinės laivybos funkcijos.
Anot pašnekovo, , mažai valstybei, tokiai kaip Lietuva, turėti stiprų jūrinį uostą reiškia geresnį susisiekimą su pasauliu, didesnes prekybos galimybes ir stipresnį ekonominį atsparumą.
„Kuo toliau, tuo daugiau matome privalumų turėti Klaipėdos uostą. Tai ne tik transporto maršrutas ar logistikos centras – uostas kuria papildomą naudą Lietuvos gyventojams, verslui ir visam regionui“, – apibendrina Lietuvos jūrų muziejaus istorikas Romualdas Adomavičius.
Istorikai pabrėžia, kad per 35 metus Klaipėdos uostas iš buvusio žvejybos ir prekybos uosto virto nepriklausomos Lietuvos strategine atrama. Jis jungia ekonomiką, energetiką, gynybą, pramonę, miestą ir valstybę su pasauliu. Istorikų akimis, tai vienas ryškiausių nepriklausomos Lietuvos infrastruktūros pokyčių – ne tik Klaipėdos, bet ir visos valstybės istorijoje.
