Lietuvos oro uostų atstovas Tadas Vasiliauskas 15min tvirtino, kad esminis pokytis Lietuvos aviacijoje – vis gerėjantis susisiekimas su Europos sostinėmis ir aviacijos centrais (angl. „hub“, tai nebūtinai yra šalies sostinė), per kur galima jungiamaisiais skrydžiai keliauti toliau.
„Mūsų skaičiavimai rodo, kad vien šių metų aviacijos vasaros sezono metu tiesioginiais reguliariais skrydžiais iš Lietuvos pasiekiami 20 aviacijos centrų ir 40 Europos sostinių. Palyginimui 2022 metais reguliariais skrydžiais buvo pasiekiami 17 aviacijos centrų ir tiek pat sostinių visoje Europoje“, – skaičiavo T.Vasiliauskas.
Jis atkreipė dėmesį į tai, kad susisiekimo kokybei svarbu ne tik krypčių skaičius, bet ir dažnis, kiek skrydžių svarbiomis kryptimis vyksta per savaitę. Pasak Lietuvos oro uostų atstovo, jau 2025 metais stebimas oro bendrovių pasiūlos augimas – didėja skrydžių dažnis su Kopenhaga, Ciurichu ir ypač Amsterdamu, kurie yra svarbūs aviacijos centrai visoje Europoje.
Taip pat palyginimui jis pateikė bendrą krypčių skaičių visame Lietuvos oro uostų tinkle (bendras skaičius per metus, t.y. žiemos ir vasaros sezonais bendrai):
Tačiau ekspertai negaili kritikos – sako, kad reikėtų padaryti dar daugiau.
„Keliauk Lietuvoje“ direktorė Olga Gončarova 15min teigė, kad oro susisiekimas – vienas svarbiausių veiksnių kalbant apie atvykstamąjį turizmą, investicijų pritraukimą, konferencijų/renginių pritraukimą ir bendrai šalies matomumą tarptautinėje arenoje.
„Šiandien vis dar negalime pilnai džiaugtis užtikrintu ir patogiu susisiekimu su pagrindiniais Europos miestais ir hub'ais tradicinėmis oro linijomis. Tai reiškia, kad Lietuva vis dar pralaimi konkurencinėje kovoje dėl užsienio turistų, investuotojų, konferencijų dalyvių ir kitų svarbių srautų. O būtent šie segmentai, pavyzdžiui, užsienio keliautojai ir renginių/konferencijų dalyviai yra ekonomiškai naudingesni Lietuvai keliautojai, kadangi per savo kelionę Lietuvoje palieka vidutiniškai nuo 500 iki 1200 Eur“, – skaičiuoja O.Gončarova.
Nors Lietuvos oro uostai deda didžiules pastangas pritraukdami naujas kryptis, anot jos, dažnu atveju tai yra maršrutai, aktualūs išvykstamajam, o ne atvykstamajam turizmui.
